Vasarėja mūsų namuose, Kada slenkstį numina Tava pėda, Kada juokas nuskamba visai Šalia, Nes tokia esi mums artima. Vasara esi mūs širdyse, Lyg gėlėta pieva ir skambi daina, Lyg saulėta laumės paryčio malda Angelo — mūs vaiko — sapnuose. Iš dangaus žvaigždėto Tu atėjus — Nuostabioji Krikšto Motinėlė.
Kai ugniniai laivai horizonte liepsnoja Ir saulėlydžių tylą užlieja tamsa, Tai pajūrio smiltelės simfoniją groja Taip, lyg vaikščiotų žemėje Dievo Dvasia. Ir tą ugnį į žvakę Šventieji nuleidžia, Kad uždegtų Dvasia Krikšto liepsną širdy. Tegu meilę ir laimę Jūsų rankos mums skleidžia — Dievo Dvasią pajutę švęsim Krikštą visi.
Laimės marškiniais kadais apvilkus, Nutiesei artumo saitų tiltus. Krikšto vandeniu aš apipiltas — Niekada nesu sėkmės apviltas. Stebuklingas Krikšto Sakramentas Tavo įžaduose yra šventas. Kad nebūčiau niekad vargo kentęs, Neaplenk mieloji, jokioj šventėj. Nuoširdžiai Tave myliu, Motule, Už Krikštynų šventąją drobulę.
Ar matei kaip skleidžiasi gėlė? Aš ne. Ar matei kaip auga medis? Aš ne. Ar matei pirmą ar paskutini lietaus lašą? Aš ne. Ar matei gestančią žvaigždę? Aš ne. Ar matei krentantį į jūrą negyvą paukštį? Aš ne. Ar matei kaip nustoja plakti širdis? Aš ne. Ar matei kaip į žmogaus širdį įsmeigiamas peilis. Aš […]
Gera žinoti, kad kažkur pasaulyje yra artimas širdžiai žmogus. Gera žinoti, kad jis niekada nenuvils ir neįskaudins. Gera žinoti, kad jis visada padės ir išklausys. Nesvarbu kiek toli jis yra, svarbu, kad jis yra. Svarbu, kad žinau kas jis. Svarbu, kad tu žinotum, jog toks esi. Mylimas draugas ir širdžiai artimas žmogus.
