Pirmiausia paimsim valdžią, o paskui pažiūrėsim – sakoma, kai nežinoma ar nenumatoma, kas veikti, pasiekus užsibrėžtą tikslą. Perfrazuoti rusų bolševikų vado V. Lenino (1870–1924) žodžiai, pasakyti 1917 m. spalio perversmo išvakarėse: „Valdžios paėmimas yra sukilimo reikalas; jo politinis tikslas paaiškės po to“.
Pirmoji šalies dama (angl. The first lady) šalies prezidento žmona. Spėjamas posakio autorius – JAV prezidentas Z. Teiloras (Zachary Taylor, 1784–1850). Mirus buvusio JAV prezidento Dž. Medisono (James Madison, 1751–1836) našlei Dolei Medison (Dolley Payne Todd Madison), Z. Teiloras per jos laidotuves esą pasakęs: „Ji niekada nebus užmiršta, nes ji iš tiesų buvo mūsų Pirmoji […]
Pyro pergalė – nereikšminga ir su didžiuliais nuostoliais pasiekta pergalė, tolygi pralaimėjimui. Pyras (Pyrros, 319–272 pr. m. e.) buvo Epyro (vakarinė Graikijos pakrantė) karalius, taip pat Makedonijos karalius, karvedys, Aleksandro Makedoniečio giminaitis, vienas didžiausių to laiko Romos priešų. Kai kurie jo mūšiai su romėnais laimėti labai sunkiai. Po mūšio prie Auskulo, Pyras pasakęs: „Dar viena […]
Platoniška meilė (lot. Amor platonicus) tik dvasinė partnerio meilė, be erotikos ir sekso. Posakio autorius – italų filosofas neoplatonistas M. Fičinas (Marsilio Ficino, 1433–1499), išvertęs sen. graikų filosofo Platono (Plato, ~423–347 pr. m. e.) raštus į lotynų kalbą. Platonas veikale „Puota, arba Apie meilę“ dialogo forma išdėsto savo pažiūras apie idealią, t.y. dvasinę meilę, dvasinio […]
Po manęs nors ir tvanas (pranc. Au reste, apres nous, le deluge) egoistinė nuostata, jog reikia rūpintis tik savo gyvenimo gerove, negalvojant nei apie įvaizdį istorijoje, nei apie veiklos padarinius ateinančioms kartoms. Posakio autorė – Žana Antuanetė Puason (Jeanne Antoinette Poisson), arba kitaip – markizė de Pompadur (marquise de Pompadour, 1721–1764), Prancūzijos karaliaus Liudviko XV […]
Politinė prostitutė – politikas, dažnai keičiantis savo pažiūras ir narystę partijose. Posakis, XX a. pradžioje buvęs būdingas Rusijos socialdemokratinei, vėliau bolševikinei publicistikai. Posakį vėliau išpopuliarino filmas „Leninas spalyje“ (1937), kuriame šią frazę pavartoja Leninas, apibūdindamas bendražygius S. Kamenevą su G. Zinovjevu dėl jų straipsnio laikraštyje.
