Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Paskutinė vakarienė – a) katalikų bažnyčioje – švenčiausiasis sakramentas; b) vakaro valgis prieš kokį nors svarbų įvykį, kelionę ar išsiskyrimą. Pasak Naujojo Testamento, Kristus prieš suėmimą ir mirtį paskutinį kartą pavakarieniavęs kartu su savo mokiniais.

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, likęs iš nykstančios žmonių grupės, kolektyvo ar bendruomenės. Tokiu pavadinimu 1826 m. išėjo amerikiečių rašytojo Dž. Kuperio (James Fenimore Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanų genties indėnas.

Paskutinis žodis – a) nuteistojo asmens kalba po nuosprendžio paskelbimo ar prieš egzekuciją; b) galutinis kokio nors klausimo sprendimas; c) naujausias ko nors modelis.

Patrankų mėsa (pranc. La chaire ą canons) – kareiviai. Posakio autorius – prancūzų poetas F. de Šatobrijanas (Francois René de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojęs jį panflete „Apie Bonapartą ir Burbonus“, kuriame rašo, jog Napoleono valdžios akyse prancūzų gyvybė tapo bevertė ir kad šaukiamus į kariuomenę vyrus imta vadinti žaliava bei patrankų mėsa. Kiek anksčiau V. Šekspyras […]

Pats velnias koją nusilauš – apie didelę netvarką ar sunkiai pereinamas kelio kliūtis. Mituose ir sakmėse velnio gyvenamoji aplinka yra pelkės, brūzgynai, sąvartos ir kita žemdirbystei netinkama žemė. Posakis reiškia, kad kalbama apie dar didesnę netvarką, negu velniškoji.

Paukščių kalba – a) nesuprantama kalba; b) profesinis žargonas. Posakio autorius – Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoščikovas (1788–1880), šitaip apibūdinęs manieringą ir siaurai vartojamų terminų prigrūstą rusų filosofų 1820–1840 m. raštų kalbą.

Paukščių pienas – a) absoliučios gerovės rodiklis (lietuviai dar sako gulbės pienas; gegutės pienas); b) toks konditerinis skanėstas. Posakis siekia antikinius laikus ir randamas Aristofano (Aristophanes, ~450–~380 pr. m. e.), Strabono (Strabo, ~63 pr. m. e.), Lukiano (Lucianus, 120–180) kūriniuose ir darbuose.

Paukščių takas – balkšva juosta giedrame nakties danguje, nusidriekusi beveik per visą skliautą – mūsų galaktikos žvaigždžių ir ūkų švytėjimas. Pavadinimas žinomas tik baltams, finougrams, ir tiurkų kalboms. Tikėta, kad pagal jį paukščiai orientuojasi, migruodami į šiltuosius kraštus ir atgal. Tuo tarpu Antikoje tai vadinta Pieno taku; iš čia per lotynų kalbą pavadinimas pateko į […]

Pažadėtoji žemė – visų lūkesčių išsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinė laimė, gerovė, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo pažadas Mozei išvesti žydus iš Egipto: „nužengiau išgelbėti iš egiptiečių rankų ir nuvesti iš to krašto į gerą ir erdvų kraštą, į kraštą, tekantį pienu ir medumi“; „Aš pažadu išvesti jus iš Egipto kančios į kraštą kanaaniečių, […]

Pažink save (lot. Nosce te ipsum) susivok, ko tu nori gyvenime, kad būtum laimingas, ir kokios yra tavo fizinės bei dvasinės galimybės siekti užsibrėžtų tikslų. Be to, pažinęs save, geriau suprasi kitus. Užrašas, buvęs Apolono šventykloje Delfuose (Graikija), kurio autoriais laikomi septyni didieji gr. išminčiai, o romėnų poetas Juvenalis (Decimus Iunius Iuvenalis) „Satyrose“ teigė, jog […]