Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Kaip danguje, taip ir žemėje – visur tos pačios problemos ir toks pat gyvenimas – tiek turtingųjų ar valdžios atstovų, tiek vargšų ar liaudies. Perfrazuotas Kristaus mokytos „Tėve mūsų“ maldos fragmentas: „teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“.

Kaip durnaropių prisirijęs, apie šėlstantį ar neadekvačiai reaguojantį į aplinkinius. Durnaropė yra labai nuodingas augalas. Apsinuodijimo požymiai yra džiūstanti burna, išsiplėtę vyzdžiai ir didelis susijaudinimas.

Kaip feniksas iš pelenų, sakoma apie ką nors atkurtą ar atstatytą. Feniksas yra mitinis paukštis, savo gyvenimo pabaigoje susikraunąs lizdą iš cinamono šakelių, susideginąs drauge su lizdu ir vėl atgimstąs iš savo pelenų. Paukščio įvaizdis per Antikos mitus atėjo iš dar senesnės egiptiečių mitologijos, kur jis buvo Saulės dievo Ra vienas iš simbolių.

Kaip iš gausybės rago – dideliais kiekiais, nenutrūkstamai. Graikų mitas pasakoja apie ožką Amaltėją, kuri savo pienu maitinusi motinos Rėjos išgelbėtą ir paslėptą mažąjį Dzeusą (jo tėvas Kronas rydavęs visus iki tol gimusius savo vaikus). Amaltėjos ragai buvę stebuklingi: iš vieno tryškęs nektaras, iš kito – ambrozija. Sykį ožka ragu užkliuvusi už medžio, ir ragas […]

Kaip voverė rate – apie žmogų, varginamą monotoniškų ir nesibaigiančių darbų, trokštantį atokvėpio ar poilsio. Voverei, taip pat smulkiems graužikams ratas įtaisomas narve, kad jie, jame bėgdami, galėtų fiziškai išsikrauti, sukdamiesi vietoje.

Kairė nežino, ką daro dešinė – apie veidmainiškus ar piktavališkus pavaldinių poelgius, prieštaraujančius vadovo pažiūroms ar pareigoms. Posakio autorius – Kristus. Tiesa, jo mintis buvusi priešinga: „Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.

Kaišioti pagalius į ratus – sąmoningai trukdyti kam nors siekti tikslo. Senovėje vežimams stabdyti buvo naudojami specialūs pagaliai, kuriuos įkišdavo tarp stipinų, kad užblokuotų ratą.

Kančių keliai (lot. Via dolorosa) sunkūs gyvenimo ar veiklos etapai. Taip pat žr. Kryžiaus keliai.

Karalaitė ant žirnio – apie įnoringą, opų, išlepintą žmogų, nepakenčiantį net ir menkiausių buitinių nepatogumų. Posakis kilo iš to paties pavadinimo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos apie karalaitę, blogai naktį miegojusią dėl to, kad po dvidešimties čiužinių ir tiek pat patalų krūva ji jautusi pakištą žirnį. Šitaip princas ir karalienė tikrinę, ar […]

Karalius mirė, tegyvuoja karalius! (pranc. Le roi est mort! Vive le roi!) a) nėra nepakeičiamų vadovų; b) apie kokį nors politinį ar visuomeninį reiškinį, kuris išnykęs netrukus atsirado kita forma, išlaikęs ankstesniojo reiškinio esmę. Šiais žodžiais Prancūzijoje pro Versalio langus būdavo liaudžiai pranešama apie senojo karaliaus mirtį ir tai, kad soste jau sėdi jo paveldėtojas, […]