Gyveno kartą karalius ir turėjo jis dukrą. Būrėja išbūrė, kad kai dukra sulauks 18-kos metų, ji pagimdys kūdikį. Karalius labai to nenorėjo ir uždarė ją į patį auksčiausia bokštą. Pats valgyti nešė, nieko artyn neprileido. Kai karalaitei suėjo 18-ka, pagimdė ji kudikėlį… Tad išgerkime, už Karlsoną, kuris gyvena ant stogo.
Kartą jaunuolis sumanė vesti ir nuėjo pas savo tėvą vyriškai pasikalbėti. Jis pasakė: – Tėve, aš noriu vesti, – tėvas tylėjo. Tada jis pasakė: – Bet, tėve, ji graži!.. Tėvas tylėjo, bet ant žemės parašė nulį. Jaunuolis nesuprato ir vėl pasakė: – Bet, tėve, ji turtinga! Tėvas vis dar tylėjo, bet parašė dar vieną nulį. […]
Vieno filosofo paklausė – kas yra meilė? Filosofas taip atsakė: – Meilė, tai vienas bučinys, du bučiniai, trys bučiniai, keturi bučiniai, trys bučiniai, du bučiniai, vienas bučinys… Bet dabar bučiniai, galima sakyt, išsigimė. Dar neseniai moterys ir merginos alpdavo nuo bučinių. Ak, kur dingo tos moterys, kurios alpdavo? Tačiau moterys atsikerta – ak, kur dingo […]
Ilgai svarstęs jaunuolis nusprendė savo sužadėtinei per Kalėdas padovanoti pirštines. Su savo seserim jis nuėjo į parduotuvę ir jas nupirko. Sesuo tuo pat metu nusipirko apatines kelnaites. Namie jaunuoliai pirkinius netyčia sumaišė. Vaikinas vietoj pirštinių sužadėtinei nusiuntė kelnaites, prie dovanos pridėdamas laiškelį: “Brangioji, sveikinu tave su Kalėdomis ir siunčiu kuklią dovanėlę. Išrinkau tai, ko, manau […]
Princas pamilo princesę. Karalius, kaip meilės ženklą, įsakė princui atnešti motinos širdį. Princas nužudęs motiną ir išėmęs širdį išskubėjo pas karalių. Beskubėdamas suklupo ir išmetė motinos širdį. Tada širdis švelniai paklausė: – Ar neužsigavai, sūnau? Pakelkime taures už motinų širdis, kurios niekada nepamiršta savo vaikų.
