Ir gerai, kad eini, kad veržiesi, svajoji, Kad šypsaisi linksmai, arba tyliai verki. Ir gerai, kad sava širdimi išmatuoji, Laimę, džiaugsmą, kančias, net viltis ateity. Juk žinai-nebegrįš atgalios kas praeina, Negali nei sustot, nei palaukt negali. Gal gerai, jog atrodo, kad metai praeina, O gyvenimas lieka dar vis ateity…