Ne skaičiai nulemia metus, o mūs keliai, darbai ir mintys. Tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti. Tad liki visada tokia, kokią mes mylim ir pažystam, Su šypsena gera, jaukia ir siela sklidina jaunystės!
Nukrito lapai, švokščia vėjas? Migla taip sunkiai sualsavo? Sušvis vidurdienis atėjęs, Ir džiaugsmas bus tik tavo. Tiktai tikėk viltim, būk gyvas Nors karčios nuosėdos ant lūpų, Būk rausvas pumpuras ankstyvas, Atskleidęs lemčiai giedrą ūpą. Ir išdidžiai būk išsitiesęs, Nors šaknys pakirstos-vis viena, Skausme nevysta širdys šviesios, Matuok tik meile savo dieną.