Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Su metais pajuntame gyvenimo kainą, Su metais jausmai užsigrūdina. Juk, būna, pavasarį šalnos užeina, Ir būna pavasaris rudenį. Kad nuramint gyvenimui širdį, Išsaugot liepsnojančią jauną, Ir meilė, kaip saulė sušildo, Tos šalnos rudens neužgauna. Su metais ir vingiai kely išsiskiria, Širdis ir jausmai užsigrūdina. Todėl nešk savo pavasarį šviesų, Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.

Skubėdami prarandam ir išmėtom, Ir nepamatom skrisdami dvasia Nei uogos, sirpstančios iš lėto, Nei skausmo gero draugo akyse. Tiktai paskui, kada jau visko turim, Jau sendami, pajuntame staiga. Į pačią širdį priekaištą ar dūrį, Užlieja juodo išgąsčio banga. Kad mes visai be reikalo skubėjom, Kad nardėm tarp beprasmių reikalų. Kažką svarbaus praleidom ir praėjom, Ir […]

Tik jūs negeskit žvaigždės, Su širdimi suraskite į tolį bendrą taką. Gyvenimas – nemirštanti giesmė, Ji ir pro skausmą apie laimę šneka.

Gyveni ir mokaisi kas dieną, Bet gyvent nemoki ir gana. Dvelkia, dvelkia mėnesiena, Be naudos sudužusi diena. O gyventi duota mums tik kartą, Tiktais kartą perdega širdis. Pažiūrėsi, jau ruduo už vartų, Jau už lango nyksta praeitis. Neatleis dienų, kurias su vėjais, Prašvaistei be atgarsio kely. Ar ošei lyg gluosnis apdulkėjęs, Apie mažą laimę nuošaly.

Jaunystė – juoko pilna, Jaunystė – tai daina. Jaunystė – meilės pasaka, Tik nuostabiai trumpa.

Būk išdykęs padangių drugys, Būk upelis, tiltas ir kelias, Būk padangės melsvos vyturys, Būk diemedis girioje žalias. Būk tu saulė, vėjas, dangus, Būk plačios padangės mėlis, Būk tu pagaliau žmogumi, Tik nebūki niekada šešėlis.

Linkiu, kad tavo akys skausmo nematytų, Ir lūpas puoštų šypsena gera. O jei skaidrus lašelis į skruostą nukristų, Linkiu, kad tai būtų tik džiaugsmo ašara tyra.

Ant Tavo gyvenimo kelio, Lai byra gražiausi žiedai. Iš jų pasirinki tik vieną, Kuris Tau žydės amžinai.

Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto, Kad saulė žydėtų virš tavo galvos, Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos. Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų, Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų, Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų. Kad niekas ir nieko, ir niekad neskriaustų, Kad […]

Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų? Reikia labai nedaug… Reikia saulės šviesos, kai lyja, Reikia lietaus, kai būna kaitra, Reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui. Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius. Reikia labai nedaug… Reikia dainos, kai tyla kambary spengia, Kai skamba daina – reikia tylos, ak, kaip kartais reikia tylos. Reikia draugo, kai priešai pakelia […]