Sapnelis skrenda virš stogų, Galvoja kur nutūpt būtu jam jauku. Pasiūliau nuskristi pas Tave Ir už šią mintį pabučiavo jis mane. Ir aš jau giliam sapne… Labos nakties!
Nuo mano lūpų link tavęs, Pro jūrų ošiančias bangas, Pro vėjo draskomas šakas, Aplenkęs krentančias žvaigždes, Nutūps švelniausias būčinys, Kuris labanakt pasakys…
Tavo balsas man skamba lyg angelo giesmė, Tavo širdies plakimas lyg gardaus vyno taurė, Tavo paties buvimas tartum nesibaigianti meilės istorija. O tavo LABANAKT ištarimas kaip nepakartojama melodija…