Vaivorykštės spalvų takais rugsėjo atėjai, Kai lengvas lapų šokis laimę buria. (Devyniolika) jau metų – tai žiedai, Svaigi jaunystės paslapčių kepurė.
Mes Tau Linkime, kad būtumei Laiminga, Kad niekada netrūktų saulės spindulių. Kad kelias kuriuo eisi būtų be vingių, Kad net rožės dėl tavęs žydėtų be spyglių! O jei pavargsi – tai surask šaltinį skaidrų, Bet tokį, kad vanduo suteiktu Tau jėgų. Kad atsigėrus jo užgytų žaizdos, Tau būtų gera ir smagu!