Sunku negalvoti apie tave, kai širdis ir visas kūnas veržias pas tave… Sunku nesapnuoti tavęs naktimis, kai mintyse tik rašyti žodžiai… Kaip sunku eiti gatve, kai tavo ranka nelaiko manosios… Sunku kai nakčia nėra šilto glėbio, kuris apglėbtų mane nors ir nebūtų šalia… Sunku, kai ryte pabudusi negaliu pazvelgti tau i veidą, į tas nuostabias […]
Išnyk kaip išnyksta vaizduotės, pamiršk, kaip pamiršti sapną, išsiliek kaip vanduo išsilieja į vandenyną, išeik kaip išeina siela į dangų, būk paslaptingas, kaip naktis… Bet niekada neišnyk iš širdies, nes tas jausmas ne vaizduotė, nepamirši, nes tas jausmas nepamirštamas, esi ir būsi mano tyroj sirdutėj, kuri myli tik tave!