Tu palauki, aš ateinu Kai už lango visiškai tamsu, Kai mėnulis ryškiai šviečia Ir tave susitikti kviečia. Mes šnekėsim dar ilgai, Kol pakils saulės spinduliai, Pasipils bučinių lietus Spruksim mes į namus…
Be tavo meilės – aš aklas, šviesos išvysti negaliu. Be tavo žodžių – aš lyg kurčias, girdžiu, tačiau nesuprantu. Be tavo lūpų – aš lyg šmėkla, nežinanti, kas tai aistra. Aš be tavęs – liūdna žuvėdra, virš bangų klajoju alkana. Išgirsk, suprask, mylėk mane, tikėk ir visada būk šalia.
Aš dabar norėčiau surinkti visą pasaulio laimę ir duoti ją Tau, kad daugiau nebūtum liūdnas… Atiduočiau visą savo meilę Tau, kad tik pamatyčiau tas laimės kupinas akis… Padovanočiau šypseną, kad ji priverstų šypsotis ne tik lūpas, bet ir širdį.