Žingsnis po žingsnio naktis atsitraukia, Rytas į skruostą bučiuoja tave. Tu dar miegi? Bet gyvenimas laukia… Ant lūpų jau žaidžia šilta šypsena. Labas rytas!
Niekada nenustok šypsotis, net tada kai norisi verkti… Šypsokis taip, kaip skaisčiai šviečia saulė… Nes niekada nežinai, kas gali įsimylėti Tavo šypseną…
Tu tik pašauk, pašauk mane vardu… Visu balsu, ar kuždesiu tyliu… Aš pas tave ateisiu be takų… Vienai akimirkai pabūt kartu… Ir mano sielvartas ir nerimas užges… Pajutus ant pavargusių pečių… mielas ir virpančias rankas…
Būk mana žvaigžde kažkur Toli toli, nesvarbu, kad nepasiekiama! Bet būk, kad turėčiau kuo tikėti! Ir nepaliaučiau alsuoti! Nes viltis miršta paskutinė…
Lyg širdį kažkas atsibudo, lyg meilę aš jaučiu… Pagaliau tos meilės… Ir ne vienpusės, o iš abiejų… Saulė manyje nušvito ir danguje… Galiu galvot tik apie Tave ir tik Tave…
Juk mes abu mylim vienas kitą? Juk mes abu vaikštome kartu? Juk tu ir aš sudarom vienas kitą? Juk mes laimingi būdami kartu? Juk vaikštome po pievas? Juk vaikštom po laukus? Juk vaikštome kasdieną? Juk esame kartu!