Tavo forma ideali, tavo oda svelni, tavo kvapas varo mane is proto, tavo akys grazios. Nuo mano prisilietimo tu iskart uzsivedi, tu mano mylimoji Ferrari F50!
Mano kunas svelniai slydo jos pavirsiumi. Pamazu leidausi vis zemiau ir zemiau jos kalneliais. Judejau lygumom. Ji tikrai vienintele ir nepakartojama – mano Tevyne.
Aš tau noriu pasakyti vieną dalyką, tik pažadėk, kad neišsigąsi, geriau tai išgirsi iš manęs o ne iš ko kito… Iš tiesų Kalėdų Senelio nėra, tik niekam nesakyk.
Jie visas dienas buvo kartu. Jis žiūrėjo jai į akis, kuždėjo meilius žodžius. Bet jų meilė buvo neįmanoma, nes jis tik vargšas piemuo, o ji – paprasčiausia karvė.
As pamazu atsisedau ant taves ir man taip gera, as bandau tave uzvesti, o tu tokia karsta… Mano rankos slysta tavo ikaitusiu kunu… o taip, tu mano “Ford Siera”.
As ji suspaudziu savo rankose… Jis sutvirteja, pradedu slankioti aukstyn-zemyn… matau, kad jam gera… jis issilieja baltu skysciu… kaip gera melzti karve!