Žinai, vienas žmogus man daug apie tave papasakojo… po viso to aš nebenoriu su tavim bendraut. Bijau, kad stengsies su manim susitaikyti, tad aš turbūt keisiu nr., kad manęs niekada nebesurastum… Pa pa pajuokavau…
Sakau tau netylėsiu, aš šito visada noriu. Noriu nors pievoje, nors kelyje, nors dykumoj, nors pelkėje. Aš noriu visur kur tik teks. Tegu saulutė šviečia, lietus lyja. Noriu prieš atsigulant į lovytę ir prieš išlipant iš jos. Ant spintelės ir ant sofos, ant kelių ir kojom į viršų, sausumoj ir vandeny, vilniuj ir kaune, šaltyje […]
O dabar truputis romantikos… Šios eilės skirtos, tau, mano brangioji… Tavo akys, kaip traktoriaus lempos, Tavo dantys, kaip kaimo vargonai, Tavo nosis, kaip kiemo kiaulaitės, Tavo kojos, kaip kastuvo kotai… Oi tu mano mieliausia žmonele, Su tavim man gyventi sunku, Tuoj palauk, aš paduosiu terbelę, Tik greičiau tu išeik iš namų! Pailsėti juk reikia mums […]
Ilgai galvojau ir supratau, kad istikruju tarp musu nelabai kas gaunasi… Esam skirtingu paziuru bei interesu… Sorry bet viskas baigta! Susiradau toki varianta, kuris man dabar labai tinka, visai neuzsiemes ir gali skirti laiko man… As nebenoriu buti kartu… Labai prasau nepy,k bet taip bus geriau – gyvenimas toks jau yra… Niekada nebegrisiu – pasake […]
