Ašarų upeliais plaukia dar viena diena, Išėjai “sudie” netaręs, O mano sieloj tuštuma…
O aš tikėjau tavo meile, Tikėjau žodžių gražumu… Bet visa tai tiktai apgaulė, Kaip sniegas vasaros laike…
Ateik, Tavęs labiausiai pasiilgau. Tarytum šiandien supratau – myliu. Ateik! Vėl mano skruostus ašara suvilgo. Vėl aš viena kenčiu, tyliu.
Norėjau draugauti su saule, Norėjau draugauti su tavim, Bet tu buvai ir būsi kiaulė, Geriau draugaut su avim.
Man širdį sopa nuo jausmų, Kuriuos giliai aš Tau jaučiu! Užmiršti jų aš negaliu, Nes mirsiu greitai aš be jų…
Aš nežinau, ko liūdi mano siela, Aš nežinau kas pavergė mane, Man be tavęs gyventi nebemiela, Man be tavęs pasaulio nebėra…
Tos ilgos naktys be mėnulio, Padangėj pilna debesų, Bet niekada aš netikėjau, Kad be tavęs bus taip sunku!
Atleisk, gyvenime ne taip jau būna, O aš nedaug tau blogo padariau… Tad stengiuosi iš kelio pasitraukti Vien tik todėl, kad būtų tau geriau…
Tavo veido švelnūs bruožai, Rankų šiluma, tavo mintys… Tavo žodžiai… Mano vienuma…
Atleisk, kad aš tave mylėjau, Atleisk, kad aš tave trukdžiau, Atleisk, kad aš tavim tikėjau Ir tik šiandieną viską supratau…
Sveikinimai visiems
Sekite mus facebook’e!