Mano batai buvo du. Vienas šūdinu galu. Aš su šūdinu galu, Niekur eiti negaliu. Aš tą šūdą nuvaliau Ir į kiemą išėjau. Tik į kiemą išėjau, Vėl į šūdą įlipau.
Paliesk mane žvilgsniu – ir aš pamilsiu tas akis, O lūpas kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis. Paliesk mane, į savo sapną panardink Ir švelniai švelniai apkabink…