Iš meilės ir vilties, Iš jausmo ir minties, Po mėlynu dangum Gimei, gimei žmogum. Tau šypsosi tėvai, Mojuoja tau klevai, O kiek aplink žiedų O kiek gražių vardų. Greičiau, greičiau eime Ta žydinčia žeme, Į vardą atsiliepki, Paukščiu į šauksmą bėk Į šviesą atsisuk ir tik laimingas būk.
Besparnis angelėlis priglūsta prie krūties, Švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies. Ir motiniška ašara išnyksta vystykluos, Na, štai ir susitikote gyvenimo keliuos. Būk palaimintas, ryte, pagimdantis aušrą. Būk palaiminta, moterie, gimdanti žmogų, Tokį mažą, bejėgį, gležnutį ir trapų, Tokį tvirtą, galingą vidumi ir protu. Būk palaiminta!
Kalbėk, kalbėk ir dar kartą kalbėki Švelnius žodžius į ausį savo vaikui. Sakai, jis nesupranta? Bet užtat jau girdi Ir jaučia meilę, sklindančią taip aiškiai. Myluok, bučiuok ir dar kartą myluoki Ant savo rankų spurdantį mažylį, Nes tik jausmai pradžiugint širdį gali Ir tik nuoširdume esmė tikroji slypi.
Šefas neima kyšių – šefas priima dėkingumo dovanas. Šefas nemėgsta gandų – šefas įdėmiai išklauso darbuotojų nuomones. Šefas nevaikšto iš kampo į kampą – šefas dalijasi savo mintimis. Šefas nemeluoja – jis diplomatas. Šefas nesukelia eismo nelaimių – šefas turi vairuotoją. Šefas nėra užsispyręs – šefas nuoseklus. Šefas bjaurisi pataikūnais – šefas premijuoja lojalius. Šefas […]
