Tegul dienų kelionėje Jus ištikimai lydi: Rūpestingi žvilgsniai, Mylinčios akys, Padrąsinantys žodžiai, O sugrįžtant pasitinka Rami namų užuovėja…
Mylėkime gyvenimą tokį, koks jis yra, Su druskos sauja ir su liepų medumi… Branginkime gyvenimą ir tuos, kurie jame Įspaudžia nuoskaudas ar šilumą palieka atminty. Šypsokimės gyvenimui ir jis mums atsilieps, Sumenkindamas priešus ir palaimindamas svajones. Mylėkime gyvenimą už tai, kad jis yra, Mylėkime tiesiog už tai, kad esame jame.
Meilė jus karūnuoja, bet ji ir nukryžiuoja. Ji jus augina, bet ir apgeni. Ji pakyla iki jūsų viršūnių ir glamonėja švelniausias jūsų šakas, virpančias saulėje, Bet ji nusileidžia ir iki jūsų šaknų žemėje ir išjudina jas. Kaip javų pėdus ji surenka jus į save. Ji kulia jus, kad apnuogintų. Ji sijoja, kad nubyrėtų pelai. Ji […]
Jūs gimėt kartu ir kartu būsit visada. Jūs būsit kartu, kai balti mirties sparnai išblaškys jūsų dienas. Taip, jūs būsit kartu netgi nebylioj Dievo atminty. Tačiau tegu lieka ir erdvės tarp jūsų, Ir tegu tenai šoka dangaus vėjai. Mylėkit vienas kitą, bet meilės nepaverskit pančiais: Geriau tebūna jinai jūra, skalaujanti jūsų sielų krantus. Pripilkit vienas […]
Jūsų vaikai nėra jūsų. Jie – savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros. Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų, Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso. Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis, nes jie turi savąsias. Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas, Nes jų sielos gyvena rytojaus […]
Pasaulis – tai didžiulė drobė, Kurioje kiekvienas paliekame žymę. Šviesią, Tamsią, Pasaulis – tai knyga, kurią mes rašome. Visą gyvenimą. Po raidę. Po žodį, po eilutę. Kiek sugebame. Žmogus ateina į žemę su Saule. Išsaugokime ją ir Žvarbiausiomis dienomis, Kad galėtume kurti nuostabią Saulės simfoniją Gyvenimui!
