Prie balto stalo, nuoskaudas pamiršę, Susėskite plotkelės laužt šventos. Žvakelių virpesiai – likimo pirštai – Te laimę Jums ir džiaugsmą dovanos…
Jei nori ir gali, tesusitaiko susipykusieji. Jei galime, atleiskime mes ir mums bus atleista. Kol dar yra laiko – prigluskime prie to, kam esame skolingi švelnumo. Paverkime ant peties, kurį mums pasiūlys ir pasiūlykime savo. Žadėkime sau ir vykdykime pažadus. Gyvenkime. Džiaukimės. Džiūgaukime. Ir puoselėkime pačias fantastiškiausias viltis. Tikėkime. Stebuklai atsitinka tiems, kurie jais tiki. […]