Gal dar nežydi lauko gėlės Ir drugio sparnas skruosto nepalies. Tegul pakils, kas rudenį nunyko, Tegul Velykų saulė mums vėl švies!
Kelk aukštyn, puriena, gintarinį žiedą, Jau seniai žilvitis Aleliuja gieda. Atpirkėjui lenkias obelys už lango, Vyturio giesmelė kyla jau į dangų. Kai varsom auksinėm žemė puoštis ima, Varpas visus šaukia į prisikėlimą. Sklinda žvakių kvapas, ir vargonai gaudžia. Pajunti, kaip rankos maldai susiglaudžia.