Tu lyg lietus, kuris nuplauna sąžinės krantus Rasos lašais ant žemės akmenų tylių… Nuprauski laime žaidžiančius pievelėje vaikus Ir pienės pienu piešk pasaulį ant delnų. Būk jiems gaiva, kuri ateina po staigaus lietaus, Būk baltas rūkas sklindantis link debesų — Tyra, dora ir dieviška palaima iš dangaus, Gyvenanti lietum dėl sąžinių svarių. Esi viena tarp […]
Tu spindėk, mano Mama, lyg saulė Virš pavasario sodų baltų. Man nušvieski kelius per pasaulį Atsiminimais vaikystės dienų. Tu esi reikalinga, Mamute, Ne tik man, bet ir mano vaikams — Lyg paukščiukai aplink jie sutūpę Tavo meilės lyg duonos vis lauks. Na, ir kas, kad visi mes suaugę, Savarankiški metų kely… Bet Tavų patarimų sulaukę, […]
Tarytum ąžuolas stiprus ir ištvermingas, Tarytum medis, Tėve, žemėje esi. Žmogus gyvena, kad jis būtų reikalingas, Kad jo darbais gėrėtųsi visi. Mes linkim, Tėve, ąžuolų žalių tvirtybės, Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos. Tegu gyvena Tavyje galia jaunystės Taip, kaip gyvena paukščiai ąžuoluos. Mes apkabinsim, Tėve, Tave vėjų rankom — Tu išblaškytus vėl visus priglausk… Ir […]
Žaliųjų nendrių minios ir ajerų didingi chorai Liūliuoja lyg gėlių jaunystė bangomis, Kur brangią Mamą — mergaičiukę žydraakę, dorą Padovanojo man likimas baltų lelijų širdimis. Išgersiu aš Tavos jaunystės vandenį žiedais lelijų — Baltais žiedais iš Tavo, Mama, praeities: Lai gėris manyje gyvenimo džiaugsmu atgyja, Sujungdamas mus laimės gijomis vienoj sakmėj.
Brangus ir mylimas, Tėveli, Nutieski man likimo kelią, Sušildyk patarimais ir glėbiu… Aš Tavo amžina dukrelė, Todėl tikrai man širdį gelia, Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu… Linkiu, kad vėjas neužpūstų Tikėjimo ir laimės būsto, Kur tu priglausi nuoširdžiai mane… Lai niekad pūgos neužpusto Namų, kur su aušra nubustų Geroji Tėviška širdies valia.
Žinau, kad nuolatos galiu sugrįžti į namus, kur laukia Tavasis Tėviškasis didingumas. Tačiau, būtent, toks Tavo būdas visuomet priverčia apsvarstyti savo veiksmus ir pagalvoti: gera lengvabūdiškai gyventi, bet ką aš Tėvui pasakysiu?.. Niekada Tavęs nemačiau darant tai, ko nelinkėtumei kitiems. Todėl galiu pripažinti, jog esi didysis mano gyvenimo ramstis. Esi vienintelis žmogus žemėje, kuris parklupdo […]
Dėkoju, kad užauginai mane supdama nuo saulėlydžio iki aušros. Dėkoju, kad rūpinaisi manimi nuo rytinės žvaigždės iki mėnulio patekėjimo. Dėkoju, kad buvau glaudžiama švelniame Tavo glėbyje ilgiausiomis nemigo naktimis. Visų akivaizdoje, už suteiktą man gyvenimo pilnatvę, dėkoju Tau, mylima mano Motinėle. Sveikinu Tave ir linkiu būti tokia pat nepakartojama visiems žmonėms, kokia buvai ir esi […]
Brangus Tėveli, mus užauginai per greitai Ir mūsų naštą nunešei tolyn į gulbinų dausas… Tu mus su meile aukso rytmetin paleidai, Nuplovęs veidus vien rudens lietaus lašų gausa. Ne kartą savo rankomis Tu gydei, glostei, Lydėjai, mums nežinant, į gyvenimo plačias marias. Ne kartą ašaras nuo veido švelniom rankom šluostei, Nepripažindamas, kad per dažnai užgaunam […]
