Dukryte mano mylima, Aš akeles Tavas bučiuoju — Rašau Tau laišką verkdama Ir Tavo vardą vis kartoju. Ramunių žiedlapiais buriu Tau laimę, kurios neturėjau… Ir savo nuojauta tikiu, Kad Tavo laimė jau atėjo.
… atėjau, nes man reikia Tavo namų šilumos, be kurios, rodos, ir mano namai atšąla… … sugrįžau, nes nebežinau, kaip tęsti savo gyvenimą, ir nors nedrįstu klausti, jaučiu, kad patarimą duosi pats… … glaudžiuosi prie Tavęs, tarytum netyčia, tačiau žinome abu, kad ieškau sau gyvenimo tvirtybės, stiprybės ir esmės… … paimu Tavo atlaužtos duonos ir […]
Sparnuotoji pasakų laimės paukštė neša mūsų delnais Tau laimę. Ak, Likime, kad išsipildytų net tos svajonės, kurių, rodos, negalėtum geisti, tebūnie taip, kaip dar niekada nebuvo. Žvaigždėtieji pasakų skliautai lai apgaubia Tavo gyvenimą stebuklų ir fantazijų skraistėmis, kad pajustumei likimą to Žmogaus, kuris „gimė su marškiniais“. Tegu dangiškasis laimės rūbas niekuomet nesuplyšta ant Tavo gyvenimo […]
Mums išliks gerumu spinduliuojantis žvilgsnis. Tyros akys lyg mėlyno skliauto gelmė, Žodžiai, lapkričio lapais įkritę į širdis, Žingsniai, skambantys aidu mūs laiko tėkmėj… Metų gilumą lietė Jūs rankos lyg širdį… Mes lyg medžiai užaugom tų rankų glausti. Ta pačia šiluma mūsų akys Jums spindi, Kuria globėte mus, kol dar buvom maži. Kas sutiks dosnumu, jei […]
Iš mėlynų žibuoklių Tavo akys — Aš Tavo mamai jas nešiau, Kai vyriškom svajonėm meilę trapią Ir Tavo laimę nutapiau. Neatsiklausęs, nieko nesitaręs Aš Tavo vardą išrinkau… Tavęs, mieloji, dar nematęs Mylėjau, puoselėjau ir glaudžiau. Dukryte, rožių pumpurais tapyčiau Tavąsias lūpas ir žodžius, Kuriais šaukei mane mažytė, Kuriais žaidei mamos vardu. Geroji mūsų, jau suaugusi, […]
Tarsi skambi gyvenimo giesmė — Mums Jūsų meilė, duona, rūpestis… Ir norisi karštai mylėt, gailėt, Pateisint Jūsų tyrus lūkesčius. Mes norim Jus lankyti visada Su Jūsų anūkėliais mylimais, Kad nubyrėjus džiaugsmo ašara Apgaubtų tarsi debesų sparnais. Mes mylim Jus ne švenčių dienomis, Ne kasdienybės glaudžiam pilkuma… Apvainikavęs meile ilgesys — Tai mūsų amžinoji dovana.
Kai esi toli nuo mano širdies — joks girios paukštis neuždainuos giesmės, kuri atstotų Tavo kalbėjimą. … ilgiuosi kiekvieno ryto, kai keldavau Tave iš sapnų karalystės. Prisimenu kiekvieną vakarą, kai guldydavau Tave į žvaigždėtų svajonių patalus. … šaukiu Tave naktimis ir dienomis, didžiausių tolybių erdves siekiančiais žodžiais, mintimis ir maldomis. … šaukiu Tave savo dvasios […]
Brangi Dukrele, sveikinam Tave — Tu peržengei jaunystės slenkstį, Tačiau globojanti tėvų ranka Neleis nežinomybėn eiti. Branginsime Tave kaskart labiau, Globosime kiekvieną žingsnį. Gal patarimų nereikės, tačiau Ilgai tėvams maža išliksi. Žinok, širdele mūsų praeities — Tu — bendras mūsų sielų medis. Tegu po kojom žemė Tau klestės Ir vien tik laimės rytas žadins. Brangi […]
Neišsenkantys šaltiniai liejas Jausmui tėviškumo amžinam, Neišleidusiam nuskristi vėjais Ir barstyti laimę pakelės beržams. Taip, dėkingi mes dabar likimui Už nepaprastus namus, Tėvus, Ir už tai, kad niekada gimtinės Neiškeisim į kitus kraštus. Mes suklumpame prie Jūsų kojų — Seną slenkstį mūs namų bučiuojam.
