Bus dar daug gražių vasarų. Bus dar daug žydinčių pavasarių. Bus geros ir blogos ašaros. Bus mylimos lūpos ir akys. Bus dar visko, nes tau tik (18)-ka.
Aš tau duosiu rudenį,- Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo, Duosiu tau vėjo gūsį,- Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka, Duosiu tau (18)-tus metus,- Nesakyk, kad nereikia, tai ne ruduo – negrįš. Tai ne vėjo gūsis,- Neūžaus po langai baltos žiemos vakarais, Ir deja tai ne žolės šlamesys, Nuaidės ir daugiau nebegrįš.
Dar neilgai- Tik (20) metų tavo akių gelmėse degė, Saulėlydžio liepsnos ir rytmečio rasos. Tik (20) pavasarių- Tau dainavo parskridę paukščiai ir čiurleno upeliai, O alyvos ir debesys barstė ružavą sniegą. Dar tik (20) metų- Tau po kojomis skambėjo skaidriausios rasos. 20 pavasarių- Tau ant lūpų lašėjo tėviškės lūpų medus. Dar neilgai… Dar tik (20) […]
Tamsiame palėpės kampe palikai vienišą lėlę, Tai buvo šauni lėlė – tai buvo nerūpestinga vaikystė. Užverk palėpės duris ir pažvelk pro langą, Saulė jau pakilusi linksma triūsia. Atėjo Tavo 25 – asis ruduo (vasara)… Lai dienos bus kupinos linksmos vyturio giesmės, Lai prie tavo gyvenimo tako žydi ryškiausi žiedai.