Tu — žiemos gražuolės šydas, Tu — balta puri pūga… Stabteli Tave išvydę: Tu juk — Nuotaka balta. Baltą rožių puokštę meski Pabroliams ir pamergėms — Tu jau savo laimę rasi — Negailėki jos kitiems.
Kaip pavasario dangaus žvaigždelė Išnyksta auštant rytui virš namų, Taip Jūs išeisit, pasirinkę kelią, Palikę židinį brangių Tėvų. Su meile palydėsime nuo slenksčio, Įdėję kraičiui savo šilumos. Tegu dvasia namų ugnelės vaikšto Ir kursto židinį jaunos šeimos. Gyvenimo prasmės ieškokit dviese Tyruos pasitikėjimo skliautuos. Jei savo šeimą amžinai mylėsit, Tai Dievas laimę Jums abiems aukos. […]
Nesibaigs lai metų metais Medaus mėnesio verpetai! Kopinėkit meilės medų — visą amžių metų metais! Sau svajonę pastatykit — tarsi korį nulipdykit Platų avilį vaikučiams — Jūsų meilės pabiručiams. Medum šeimą sulipdykit… turtui vaško padarykit Ir uždekit meilės žvakę, savo gerbūvį pastatę. Kopinėkit meilės medų, kad pritrūktų meilei metų!
Brangus Piršleli melagėli, Neatlikai Tu pareigos: Tu pamergių nepamylėjai, Nesurandi namuos svočios, Ir pabroliai neprisigėrė — Nesivolioja nieks kampuos… Jaunoji mus visus prikėlė Ir sakė, darbo greitai duos! Kraičius žadėjai padalinti, Bet matome dabar visi, Kad galim Tau net nepriminti, Nes apgavikas Tu esi! Žadėjai mums arielkos duoti Ir šokt lig ryto su svočia, Bet […]
Mieloji mūsų Svočia, Tau dėkojam Už nuostabų svečiams karvojų, Už rankšluosčius ir prijuostes, Už juostas tarsi už virves, Kuriom galėjom piršlį kart, Kad nuotakai nereiktų verkt, Jog per melagį reiks jai vargt. Mieloji Mūsų svočia, Tau dėkojam, Bet prieš visus svečius kartojam, Kad vaišinus mus sūriais ir medum Neprivertei visų svečių paklust — Jie šoko, […]
Horizontas gyvenimo tolių Jums atskleis pažadėtąjį rojų: Meilės tiltus per melsvą padangę, Kur išties tikra laimė parankę; Rausvą aušrą virš mylinčių lauko; Tikrą ryžtą be ilgesio skausmo… Juk tik tie, kurie siekius pažino — Dar nuskris į lemtingus žvaigždynus. Jūsų laukia pasaulio miražai, Medaus mėnesio laimės vojažai: Neišdildomą jausmą patirsit — Rodos dviese Jūs žemėje […]
Jau skrieja vestuvių karietos — Žirgai neberanda sau vietos. Jaunikį svočia pasitinka, Sveteliams čia vietos nestinga. Iš balto jaunystės takelio Nuo slenksčio išleidžia Tėveliai, Ir ašarą braukia Motulė Į staltiesės baltą drobulę. Arkliai čia jau grindinį muša — Dėl meilės jų pasagos dūžta. Prie židinio veda Tėveliai Ir siaučia laimingi sveteliai. Į valsą jaunieji įsupo […]
Skamba vargonai, lekia arkliai. Baltoj karietoj — nuotakos šydas. Grindinį muša pašėlę žirgai. Stovi nustebę visi, kas išvydo. Baltą gulbelę tuoj sužieduos! Dės ant galvelės meilės karūną. Nuotakos laimę Dievas globos: Naujas jos kelias — mylimo rūmuos. Neša per tiltą laimės paimt — Mylimą savo — gulbės plunksnelę. Ji nuo altoriaus laimėj nuskris — Džiaugsmas […]
