Ne dėl idėjų žmonės veda, Ne dėl sparnų jauniems dangus — Tiesiog mylėt puiku ir gera Pajutus skonį būt kartu. Į druską padažykit duoną Ir prisiminkit, kaip sūru, Kad nesijaustų niekas “ponu” Tarp dviejų virtusių Vienu. Paduokit savo meilei ranką — Jai Jūsų dviejų nepakanka.
Iš stebuklingos jaunystės Gražiausią gėlę sau skini. Užmiršęs mūs visų draugystę, Karalius mylimai esi. Nesapnavai ir nesvajojai, Kad būsi Tu šeimos galva. Todėl jos prievolė naujoji — Prisiekus būt ištikima. Kaip gaila, kad draugus palikęs Vienišiaus dalią užmiršti… Bet šis sprendimas bus pavykęs, Nes mūsų saitai amžini. Senos draugystės neišduoki Nors Tu dabar jau susituokęs!..
Nuneški meilę baltojoj rožėj, Kur žvakių alpstanti liepsna… Ir priesaikos auksiniai žodžiai Taps nuotakos širdy daina. Orkestrų gaudesy Jūs dviese šoksit Priglaudę meilę tarp savęs… Tad dviejų laime mums pamokit Priversdami žvaigždes užgest. Laimingas būk sukūręs šeimą! — Dainuokit dviese meilės dainą!
Rožinio aromato pripildytas vestuvių rytmetis daugelį metų lydės Jūsų prisiminimus. Laikas, subrandinęs Jus abu didingai gyvenimo permainai, liks tik Jūsų nuotraukose ir bendruose pokalbiuose. Šis rožių svaigulio šaltinis bus neišsemiama versme, iš kurios visą gyvenimą semsitės įkvėpimo meilei ir skrydžiui į laimę. Sveikiname Jus, brangūs Jaunieji, ir linkime sukurti nepaprastą šeimą, kurioje būtų apvainikuoti bendrumu […]
Tu mėnulio glėbiu apkabinki baltą sodą Ir surink rasos karolius mylimai, Kad ištirptų Jos jaunystės ašarotos godos, Kaip išnyksta vasaros naktų kvapai. Neribotoj savo meilėj visuomet globoki, Švelniai žadindamas iš saldžių sapnų. Vyriškąją jėgą sugebėk kaltai aukoti, Semdamas Jai meilę iš nakties delnų. Ar žinai, kad Jai gyvenimą atstosi? Tad mylėk ir nenustok aukotis!
… varvėkite, baltosios žvakės, verkite jaunosios ašarų šešėliais… … deginkit altorių tylą, dangiškosios ugnys, taip, kaip dega Jaunosios širdis… … liepsnokit, šventosios ugnys, įkaitindamos įsimylėjusios kraują, kad užtvindytų meilė… … kilkite, išbarstyti rožių žiedlapiai, iš po Jaunosios kojų ir neškite jaudulį link varpų… … skambinkite, varpai, virš bažnytinių bokštų nešdami Jaunosios priesaiką prie Dievo kojų… […]
Neverk prie slenksčio, neraudoki Tu išteki mylėdama tikrai. Tiesiog gyvenki — ne aukokis — Ir jausi laimę amžinai. Auksinį žiedą dovanojęs Jau tiltais nunešė Tave Į begalinės meilės rojų, Kur būsi Jam tikrai viena. Baltoji paukštė sužieduota — Mes linkim Tau ilgai mylėt Taip, kad jaunystės paaukotos Tau nereikėtų jau gailėt.
