Išeisi, palikęs vaikystę, Pirmąsias klaidas, paauglystę, Čia meilė pirmoji dar dūsaus ilgai, Liūdės pamiršti sąsiuviniai. Trumpos pertraukos, jų šurmulys, Lentoje nebaigta užduotis, Laiko upė tekės, jos užtvenkt negali, Paukščiai grįžta, o tu išeini.
Tarytum ąžuolas stiprus ir ištvermingas, Tarytum medis, Tėve, žemėje esi. Žmogus gyvena, kad jis būtų reikalingas, Kad jo darbais gėrėtųsi visi. Mes linkim, Tėve, ąžuolų žalių tvirtybės, Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos. Tegu gyvena Tavyje galia jaunystės Taip, kaip gyvena paukščiai ąžuoluos. Mes apkabinsim, Tėve, Tave vėjų rankom — Tu išblaškytus vėl visus priglausk… Ir […]
Brangus ir mylimas, Tėveli, Nutieski man likimo kelią, Sušildyk patarimais ir glėbiu… Aš Tavo amžina dukrelė, Todėl tikrai man širdį gelia, Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu… Linkiu, kad vėjas neužpūstų Tikėjimo ir laimės būsto, Kur tu priglausi nuoširdžiai mane… Lai niekad pūgos neužpusto Namų, kur su aušra nubustų Geroji Tėviška širdies valia.
Brangus Tėveli, mus užauginai per greitai Ir mūsų naštą nunešei tolyn į gulbinų dausas… Tu mus su meile aukso rytmetin paleidai, Nuplovęs veidus vien rudens lietaus lašų gausa. Ne kartą savo rankomis Tu gydei, glostei, Lydėjai, mums nežinant, į gyvenimo plačias marias. Ne kartą ašaras nuo veido švelniom rankom šluostei, Nepripažindamas, kad per dažnai užgaunam […]
Tėve brangus, esi man Tu Svarbiausias žemėje visoj. Tarp vyriškų svajonių mūs Vedei mane tikroj tiesoj. Esi brangus žmogus širdy — Tvirtybės sauja manyje — Neleidęs pasiklyst kely, Atvėręs prasmę lemtyje. Apkabinu Tavus pečius — Petys petin — visur kartu! Suaugęs — Tau esu svečiu — Retai matai… O aš žilstu… Tau spaudžiu dešinę, Tėvuk, […]
Dangų lyg paukštis perskrodžiau gyvenimu — Aštrus mėnesienos pjautuvo ašmuo… Pamenu, Tėve, kaip ant rankų nešamai Meilės pavydėjo vienišas akmuo. Mėlyną valtį per debesis irkluoju, Kur baltos lelijos žvaigždžių atspindy. Irstaus lyg pasakoj praeity tyliojoj… Visą amžių, Tėve, būsim artimi. Ieškau aš laimės tarytum tas akmuo, Kas man, Tėve, laimę vienišai paduos?..
Raibas sakalėli, skrisk pas Tėvužėlį, Tu nunešk Jam mano akeles. Kelki, saulužėle, nuostabiausią gėlę Glostyti Tėvelio rankeles. Mielas Tėvužėli, priimk sakalėlį — Jis prabils Tau mano širdele: Dangų dovanoju, žydrą tolių mėlį Ir dukters tyras ašarėles. Aš seniai paklydus, Tėvo neišvydus — Gero patarimo trūko man… Prie langų parimus — tų namų, kur gimus, Rodau […]
Žali beržynai, mano Tėve, Tau siūbuoja — Pati birželio žaliojo pradžia… Saulėlydžiuos Tau gros dangaus natom obojus, Užbūręs vien širdies giesme graudžia. Apkabinu Tave, gerasis mano Tėve, Dėkoju už gyvenimą vien Tau. Nebūtų niekas taip šiltai mylėjęs Ir nežadėtų niekas manęs laukt. Su Tėvo diena, mylimas, brangusis. Džiaugiuos, kad esu širdies Tavosios pusė.
Žinau, kad nuolatos galiu sugrįžti į namus, kur laukia Tavasis Tėviškasis didingumas. Tačiau, būtent, toks Tavo būdas visuomet priverčia apsvarstyti savo veiksmus ir pagalvoti: gera lengvabūdiškai gyventi, bet ką aš Tėvui pasakysiu?.. Niekada Tavęs nemačiau darant tai, ko nelinkėtumei kitiems. Todėl galiu pripažinti, jog esi didysis mano gyvenimo ramstis. Esi vienintelis žmogus žemėje, kuris parklupdo […]
