Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų, Savo mokslo metų ir senų draugų, Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido, Nors širdy ir daros neapsakomai sunku… Rytais neskambės jau mokyklos skambutis, Staiga nutruks mums ši gija. Paklydę mes kaip rudeniniai paukščiai, Kažin kur laimę rasim savo kelyje… O klasėje atrodys taip, kaip buvę Senų suolų eilė, juoda lenta. Ir […]
Mes išeisim visi, tyliai duris užversim, Gal ištarsim “sudie” paskutinį, nebegrišim daugiau. Vėjas plaukus taršys, Jis užneš tuos takus, kur išmynėm. Ir skambutis skardus, mus nešauks kas dieną, Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokė skraidyti. Gal sugrišim dar čia, į klases tas tuščias, Bet sugrižę svečiais pasijusim…