Jūs esate reikalingi ir mažam, ir senam. Tik Jūs galite užtikrinti saugumo jausmą greta esančiam. Tik Jūs galite sulaikyti piktą ranką. Tai ir darote, pamiršdami save, savo šeimas. Telydi Jus sėkmė, derinant jėgą su teisingumu, Kad teisingumas būtų stiprus, o jėga – teisinga. Su angelų sargų diena!
Ant stalo atversta knyga Brandina mokslo mintį… Kasdien taisai mažas klaidas, — Toks atminty mums liksi. Pavargusi palinks galva, Kada visi jau miega, O Tu taisai, taisai klaidas — Tai mūsų gėrio pėdos. Mes kasdienybėje kalti, Dažnai užgaunam žodžiais… Nustebins puokštė tarpdury… Iš rankų kris Tau rožės. Dėkojam, Mokytojau, Tau Už Tavo didžią širdį. Nieks […]
Jau klasėj laukia mokiniai, Jau nuskamba skambutis… Dienynas, knygos, sąsiuviniai… Tu jaudinies truputį. Tu vienas stovi prie lentos, Greit pamoka jau baigsis… Nepasakei minties vienos… Ir kam taip skuba laikas? Neištaisyti sąsiuviniai, Kur klaidos tarsi puokštės — Tai brangūs Tavo mokiniai — Gyvenimui paruošk juos. Tau, Mokytojau, šypsena Didžiausioj Tavo šventėj Ir mylinčių akių kalba […]
Kažkas pabeldė į duris, Kažkas miegot neleidžia… Atmerkęs nuostaboj akis Matai Rugsėjo veidą. Pasipuošė Ruduo fraku Ir įmetė pro langą Rugsėjo astrų sulytų, Ištiesęs savo ranką. Atėjo šventė į namus, Pakvipo viskas knygom. Rugsėjis su Tavim perpus Užsiėmė dalybom: Dalino rudenio lapus — Lapus baltųjų knygų. Pavertęs rašalą lietum Lydės Tave mokyklon!
Per pageltusią žolę atbėgo rugsėjis. Greit pakvips gelsvais lapais ir sidabro lietum… Eina derliaus surinkti net ir tas, kas nesėjo, Ir lydės jaunos mamos į mokyklą vaikus. Su Rugsėjo pirmąja, Žmonijos pasauli! Mokslo grūdus eik rinkti Tu, Jaunasis Žmogau! Tavo skaidrią vaikystę nušvies skaisti saulė Ir globos tyrą gėrį angelai iš dangaus. Skamba mažas varpelis […]
Nuo juodos gyvenimo lentos Nenutrinki, Mokytojau, dar kreidos. Be Tavęs jau niekas nekartos Apie reikšmę gal vienintelės klaidos. Iš baltųjų puslapių išplėšk Savo pastabas seniai jau pamirštas Ir kai rytmetis saulėtas brėkš, Tu atleisk mums nuoskaudas kelias. Sustabdyki gatvėje nors vieną kart Ir kaip mokinius išdykusius sudrausk — Apkabinsime Tave, o Tu mus bark, Kad […]
Padovanosiu tau geltoną klevo lapą, Ruduo išskynė vasaros gėles. Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka Ir mena saulės sklidinas dienas. O juk gražu, kai supas klevo lapas, Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės, Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas Tartum ugnelė mylinčios širdies. Atnešiu gražią dėkingumo puokštę Už meilę, už raudonai pabrauktas klaidas, Už […]
