Tau žydės alyvos, Motinėle, Tau žaliuos po langu jovarai, Sodo žiedus glostys mėnesėlis, Sups žvaigždes, kaip Tu mane supai. Tulpių glėbyje — Tau mano meilė Ir svajonių dydžio artuma. Jeigu mano šypsnis — Tavo laimė — Tau šypsosiuos kol esu gyva.
Žaliųjų nendrių minios ir ajerų didingi chorai Liūliuoja lyg gėlių jaunystė bangomis, Kur brangią Mamą — mergaičiukę žydraakę, dorą Padovanojo man likimas baltų lelijų širdimis. Išgersiu aš Tavos jaunystės vandenį žiedais lelijų — Baltais žiedais iš Tavo, Mama, praeities: Lai gėris manyje gyvenimo džiaugsmu atgyja, Sujungdamas mus laimės gijomis vienoj sakmėj.
Tu spindėk, mano Mama, lyg saulė Virš pavasario sodų baltų. Man nušvieski kelius per pasaulį Atsiminimais vaikystės dienų. Tu esi reikalinga, Mamute, Ne tik man, bet ir mano vaikams — Lyg paukščiukai aplink jie sutūpę Tavo meilės lyg duonos vis lauks. Na, ir kas, kad visi mes suaugę, Savarankiški metų kely… Bet Tavų patarimų sulaukę, […]
Baltų sodų žydėjimas — Motinai mano. Raibų paukščių čiulbėjimas — Motinai mano. Nenustosiu dėkoti Tau, nenustosiu mylėti — Pripratau savų vaikų laukt, pripratau aš ilgėtis. Baltos pūgos nuneš mane atminimų šalin. Baltos pūgos atpūs mane pas Motulę širdin… Nepavargsiu sakyti Tau, kaip gyvenimo lietūs Varė naktį šalta gatve, kad Tavęs aš ilgėčiaus. Išvarytą — priimk […]
… atnešiau Tau ilgesingą savo dainą — padainuokim šiandien kaip kadais… … iš savo jausmų supyliau Tau prisiminimų pylimą prie jūros saulėlydžio — kai nueisi, ten rasi mane… … priskyniau Tau įvairiaspalvių lauko gėlių — tegu Tave svaigina mano meilės aromatas… … pasėmiau Tau šaltinio vandens ir palaisčiau juo Tavo širdį, kad Tu ilgai gyventum… […]
Tu lyg lietus, kuris nuplauna sąžinės krantus Rasos lašais ant žemės akmenų tylių… Nuprauski laime žaidžiančius pievelėje vaikus Ir pienės pienu piešk pasaulį ant delnų. Būk jiems gaiva, kuri ateina po staigaus lietaus, Būk baltas rūkas sklindantis link debesų — Tyra, dora ir dieviška palaima iš dangaus, Gyvenanti lietum dėl sąžinių svarių. Esi viena tarp […]
Į mėnulio glėbį įsisupus Aš prisimenu, Motut, Tave, Kaip lopšinė meiliai švelniom lūpom Glostydavo vakarais sapne. Ir dabar užmigusi sapnuoju Tavo veidą, lūpas ir rankas… Vėl prabėgusi laiku būtuoju, Gydau gerumu žaizdas senas. Paskaityki, Mama, trumpą laišką Įsisupus mėnesio glėbin… Ir manosios meilės žodžių žaismą Pasidėki mylinčion širdin. Iš lopšinių pas Tave sugrįžus Aš — […]
Kai pavasarį žydi alyvos, Švyti žemė džiaugsmingais vaizdais. Nepažinsit gal gatvėj išvydę Tų, kur gydė, kai sirgot kadais. Toks nematomas slaugančių darbas Atsiranda kartu su liga. Tai pavargęs gyvenimas kaltas, Kad ištinka kažką negalia. Į ligoninės baltą palatą Mes atvykstam netekę vilties Ir slaugytojų paprastą darbą Jaučiam tarsi dalelę širdies. Vis geriau, vis lengviau — […]
Lyg obelų žiedai balta palatos lova Gerumo pribarstyta iš akių — Į nematytą širdgėlą, sveikatos godą — Iš gydančiųjų rankų ir veidų. O rūpestis, gyventi vėl mane prikėlęs, Baltutę viltį pila link manęs, Lyg gydyti atėjęs neštų purų sniegą Įsupęs ligą į savas raukšles. Minkšta išgydžiusio ranka paglosto Paliegusį šešėlį manyje Ir nesudėjęs naktį akių […]
Gerasis mano Daktare, aš Tau lenkiuosi. Bučiuoju ir apkabinu karštai Tave! Kad Tu žinotum, kaip aš sveikata džiaugiuosi Sugrįžusia iš naujo pas mane! Tu patikėk, kad negaliu dabar neverkti, Kai pagalvoju apie nemigo naktis — „Nevykėliu“ galėjo jau kažkas pasmerkti, Bet Tu taip kantriai mane gydei vis. Po nemigo naktų paraudę Tavo akys Su viltimi […]
