Šimtą kartų sėjęs — nenupjausi… Šimtą kartų nešęs — nepakelsi… Šimtasparnio vėjo — nepagausi… Šimtą kartų mylint — apsigausi… Bet jei dėsi grūdą prie grūdelio, Bet jei riši šapą prie šapelio — Susipilsi laimės sau kalnelį, Susikrausi lizdą kaip paukštelis. Šimtamečiais negimė dar niekas… Pūdo druskos nesuvalgė vienas… Protas, darbas nepavirs į nieką, Jeigu ryžtas […]
Paskutinis skambutis, Paskutinė diena — Noriu dar čia pabūti, Nes brangi mokykla. Dar pakvieskit į salę, Prie langų, prie lentos. Dar nors kartą nubauskit… Neatimkit kreidos. Dar prieš savąją valią Pastovėsiu kampuos. Dar aprėkit ir šaukit… Išdykauti ruošiuos. Paskutinis skambutis — Pirmą kartą verkiu… Nusisukit truputį — Kas brangu — palieku.
Subrandintas mintis nuskraidinkite saulėn, Mėnesienų žvaigždynais keliaukit… Juk net dvylika metų šios šventės Jūs laukėt, — Žiniomis sunaikinsite žemėj apgaulę. Mokslo vartai atvėrė žinynų orbitą — Į visatą nuskries gilios mintys Ir į ateitį tiesią Jums kelias nušvito, Kad galėtumėt paukščiais pakilti. Nuskraidinkite saulėn vien svajonių mintis — Teliepsnoja, tedega pilna siekių širdis!
Šimtadienis, šimtadienis, šimtadienis! Jums liko šimtąkart įeit į klasę, Paliesti suolą knygos kampučiu, Tarytum pirmąkart nedrąsiai, Praeit koridoriumi tuo pačiu… Jūs klausot, juokiatės ir dar nežinot, Kiek daug ir kiek mažai tikrai yra: Šis paskutinis šimtas likusių dienų, Šis paskutinis šimtas likusių naktų, Šis paskutinis šimtas draugo šypsenų, Šis paskutinis šimtas rankų pakeltų, Ir paskutinis […]
Viesulais į svajonę įsupkit mintis, Nepalikite vietos beverčiams klajūnams! Ir lai siekiuose dega jaunystės širdis, Lai į prarają krenta neviltin Jus pastūmę. Į gyvenimą eikit idėjų keliais: Nusisukę nuo blogio žiūrėkit į šviesą. Laimės rankos kasdien apkabinti ateis Ir lydės Tėvų širdys amžinai Jus į tiesą. Neužmirškit dainos — ją dainuoja viltis — Ir pavargę […]
Lydžiu Tave į pirmąjį gyvenimo takelį. Mylėdama žaviuosi ir gerbiu Tave. Tik nenuklyski niekad, mylimas Vaikeli, Ir neužmiršk, kad antra pusė — tai mama. Lai primena Tau veidrodinis atspindžio peizažas Kad Tu ir aš — tai meilė neatskiriama. Gal kada nors vaidensiuos atminimuose miražais… Visur lydėsiu net nebūdama šalia.
Išbandymų kely didžiulė šventė — Gyvenimo egzaminus laikai. Vidinis jaudulys pavargo kentęs — Lapus užvertę tyli sąsiuviniai. Dėl pažymių tikrai nebesijaudink — Tu moki juk labai gerai. Likimas Tau dažnai „pridės“ ir „daugins“ — „Atims“ tik netesėti pažadai. Kas gali asmenybę Tavo vertint? — Ne visada ateina pasiekimai greit. Svarbiausia, Tu mokėk savy pažadint Esminį […]
Mes paliekam Tave, Mokykla, Mes išeinam į didelį kelią. Paskutinė praeis pamoka, Nuskambės paskutinis varpelis. Apipintas alyvų žiedais Suvirpės pirmokėlio rankelėj, Tas skambutis mus kvietęs kadais Į mokyklą iš glėbio Tėvelių. Spaudžia gomurį, daužos širdis — Patikėti negalim… Nejaugi Mes tokie dideli ir tvirti? Tarsi miškas — mes medžiai suaugę. Paskutinis skambutis skambės — Pirmą […]
Po mažytį lašelį Tėvų patirties Ir po ašarą laimės sunešim Jums saujom. Mes supilsim šiuo gėriu vandenyną vilties — Visa tai Jums sutaupę, kol gyventi užaugot. Po mažytį taškelį nuo žemės savos, Ir po trupinį mažą nuo tėviškės stalo — Mes supilsime gėrį, kokio nieks neparduos, Nes Jus mylim, tausojam ir gerbiam be galo.
