Baltos šerkšno gėlės jau ištirpo — Tau raudonų tulpių aš nešu. Mano meilė ėmė ir pravirko — Už visus kitus jaučiuos kaltu. Pabučiuosiu Tavo švelnią ranką. Prisiglausiu prie jautrios širdies. Aš žinau, kad šito nepakanka, Bet atleisk ir leiski vėl mylėt.
Sau daužau krūtinę aš laisvoj statuloj, Nes jaučiu, kaip plėšo, vogdami, mane, Prievartauja Laisvės ir Tėvynės kūną — Spardo mano širdį įtūžio skausme. Slėpsiuos išsigandus aš už postamento — Saugot garbę dėl Tėvynės privalau. Nieks nebeišniekins, kad kažkas pasmerktų, Jog budrumo dvasią laisvėj praradau. Įbauginta, drebanti — maldaut nustoju, Vėl nuo žemės seną vėliavą keliu […]
Susisiausiu aš į Laisvės vėjo Šilką, Suvyniosiu širdį vėliava sena, Apkabinsiu Laisvės postamentą pilką, Paprašysiu aš visų — lai bus tyla… Nuogą sielą pasodinsiu ant suolelio, Tarp benamių, lyg šaligatvis, plikų — Noriu pamatyt, kaip laisvas laisvę vagia, Manydamas, kad nėr aplink žmonių. Apsižvalgęs alkanas, plėšrus — greit puolė: Plėšė vėliavą, ieškojęs pinigų… Bet juk […]
Kas mums pasūdys vandenį rupia druska? Kas gintarinėj taurėj laisve girdys kūną? Gal žmogumi pavirtusi karti tiesa? Gal sopuliai istorijos ir karo dūmų? Žaizda kraujuoja mūsų žemės širdyje, Sutrūkinėjęs saulės veidas trokšta gėrio, Bet pasidažę juodą duoną mirtyje, Mes išdavystėje gyvent ir mirt suspėjam. Varinės maldos dūžta laiko varpuose, O nuodėmingus klupdo Dievo meilės kelias… […]
Ne dėl paradų gyveni Ir ne dėl būgno ar trimito — Todėl ir džiaugiasi širdis, Kad Laisvės saulė mums nušvito. Tu nepriklausomoj šaly Ir pildos tai, ką tik svajojai. Juk gimę mes gyvent vilty, O gavom visą dangaus rojų. Žinau, drauguži, tai vaikams Ir anūkėliams iškovota, Bet aš tikiu — visiems laikams — Todėl kviečiu […]
Kaip gerai, mano mielas Drauguži, Kad sulaukėm svajotų dienų, Kada žydi lyg Laisvė gegužiai Ir idėjų draugai vėl kartu. Jau atėjo branda ir tos mintys Tik svajonėmis buvę anksčiau. Išsipildė — laisvais būti — viltys, Kurios neš lyg paukščius vis aukščiau. Būk laimingas, šypsokis, gyvenki — Štai — mūs vartai puikios ateities! Prieš gyvenimą galvą […]
Už laisvę kovoję ir himną giedoję — Negalim Tėvynės negerbt. Vaikus paaukoję, dainavę, svajoję — Mes laisvėj nustojome verkt. Laisvi ir galingi — vaikai mūs laimingi Gėrėsis savąja Tėvyne. Nuoširdūs, garbingi — lietuviai šlovingi — Gyvens savo ainių didybe. Gal kas nepatinka kai bėdos apninka, Tad dirbki ir dar pakentėki. Didžiuokis, lietuvi, nes laisvę mes […]
Uždainuok mano dainą, Tėvyne! Nuplasnosiu iš džiaugsmo paukščiu… Mano siela triumfuoja galybe — Aš jaučiu tai širdies plakimu. Stoviu aš ant aukščiausiojo skardžio — Vienas žingsnis ne ten ir krentu. Ir galiu nusiristi aš skradžiai, Bet vis ieškau baltų debesų. Už pečių man suklupus Motulė Meldžia Dievą — žemyn nepaslyst — Ir mintis audžia meilės […]
Pro jūrą mylimų akių matau švelnumą, Pro delnų prakaitą jaučiu Tave… Jaučiuosi alkanas lietaus lašų artumo, Nes Tu esi pavasario daina. Nors dar tik kovo aštunta, žinau, Mieloji, Kad greitai vyturiai bus danguje — Gėlėtom pievom brisim mudu į rytojų… O ši diena tegu Tau bus Tikros išpažinties pradžių pradžia, Nes aš, Vienintele, myliu Tave.
