Pamažu, pamažu po pėdelę Prie Tavęs vis artyn ir artyn. Mintimis išnešiotos maldelės Nors svajonių pilis taip toli. Negaliu, negaliu lyg vaikelis Be Tavęs valandėlės pabūt — Rytą, vakarą tyros maldelės, Bet negirdi Dievulis turbūt.
Tas paslaptingas žvilgsnis vėl perveria mane, Klastingos akys tyli — tokia akių kalba. Džiaugsmu prabyla lūpos, jų virpesys skaistus — Aš prieš Tave suklupus — vėl jaudulys užplūs… Tirpstu Tave pajautus, prabėga šiurpulys, Tarsi mėnulis jaunas tas šypsnio judesys. Ir Tu per mano kūną šešėliu praeini — Nematomas toks būni, kai meilę man tyli.
Lai viešpatauja Meilės planeta, Žvaigždelių rankomis delčia mus supa Ir naktyje išnyksta vienuma Lyg niekada vienatvės ir nebūta. Lai žydi sodai dviejų tyloje, Saulėtas rytas lai sušildo kūnus, O meilės šėlsmas likęs žiemoje, Užpusto sapną vienišumo niūrų. Lai viešpatauja Meilės planeta — Triumfuoja meilė, laimė ir darna.
Tyvuliuoja lyg upė mažytis likimas Į saulėtekių tylą, į aušrą svajų. Apkabinsiu aš laimę vyriškumo žaidimais — Dovanosiu tylėjimą savo akių. Tu esi nuostabi, mano meile svajota, Ir kuomet aš širdim Tavo kūną jaučiu — Mano siela kvailioja pajautusi puotą Vyriškumo žaidimų, klastingų minčių. Aš nenoriu gyventi daugiau be Tavęs. Tiktai Tu neatstumki, brangioji, manęs.
Būk gražiausia Moteris — Mylimiausias Tau akis išbučiuos mana širdis. Būk ponia tarpe kitų — Aš praeidamas tarp jų greit Tave apkabinu. Karaliene būki man, Man vienam, o ne kažkam — prieš mane vis vien kaltam. Valentino dienoje Aš pavydžiu vėl Tavęs — tik abu mes galim švęst. Vien tik mano Tu esi — Mano […]
