Pamirški pilką vargą, vien džiaugsmą prisimink, Auksinį jubiliejų svajonėm apipink. Pažvelk, kaip storą ledą iveiks veržli srovė… Iš naujo skrydžiui renkis, Tau prieš akis erdvė.
Sapno ateity mačiau aš Dukrą, Kurios laukiate bemiegėm naktimis: Vaikėsi pavėjui pienės pūką Tarsi angelas sidabro žvaigždėmis. Neregėto grožio Jos akelės, Perpinti žvaigždelėmis ilgi plaukai… Debesyno delnas — Jos lovelė, Lietaus ašarėlės — Jos žaislai. Nemiegokit, mylimi, budėkit — Lietuje ir saulėj Ją regėkit.
Ąžuolo pavėsy tarp šešėlių Jūsų Sūnaus atvaizdas gyvens — Plačiapetis skrydis tartum vėjo… Užmojis didingas lyg vandens. Apkabint didingą siluetą Gali tik Mama, nes Jį gimdys. Ir tik Tėvas, Jam užleidęs vietą, Būsimam gyvenime išvys. Laukit — ąžuolaičių žemei reikia! Laukit — ten lyg paukštis Jūsų Sūnus verkia…