Tavo rankos jau pavargo, O gilios akys surimtejo, Su manim turėjai vargo, Padėkoti aš norėjau.
Plaukuose jau sužvilgo sidabras, Bet tai nieko – gražesnis tapai. Tavo meilės šypsnių paliesti Dideli juk užaugom vaikai. Aš už daug ką turiu tau dėkoti: Ir už meilę, kurią man davei, Ir už tai, kad išmokei šypsotis, Ir už tai, kad beslystant laikei. Galiu prie kojų tavų atsiklaupti, Tavo ranką laikyti delne, Tiktai viena, Tėveli, […]
Kol mes neužaugam, Mes niekada nežinom, Ar bent pilnai įsivaizduojam, Koks nuostabus yra Tėtis – geras, išmintingas. Mes paprasčiausiai diena iš dienos priimam tai, Ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, Kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, […]
Brangūs, Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis Juk mes be Jūsų – upė be vandens, Tad būkit laimingi, dar pašventins Dirvos gyvą kvapą savo delnuose. Būkit laimingi, net tada, kai Jūsų švelnūs pirštai paima dalį Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno. Būkit laimingi, belaukdami Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių, Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų. Tad […]
