Tik brangus prisiminimas liko, Juodas gedulas, skaudi rauda. Niekas kitas negalės pakeisti, Mylimo Tėvelio niekada.
Po bažnyčios skliautais, Angelo sparnais apgaubę, Krikštyti Dukrelę neškite, antri Tėvai. Gyvenau, kad laukčiau — tarsi neštų Dievas saulę — Kai mažytę laimę šlovina šventi namai. Virs bažnyčios arkų spinduliuoja mano žvakės Ir malda Marijos — lūpose antros Mamos. Kad dukra neverktų dėl gyvenimiškos laimės — Kryžių su šventom drobulėm glauskite prie Jos.