Kapų tyla ir juoda žemelė amžinam poilsiui priglaudė mylimą mamą. Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame jos artimiesiems.

SKAITYTI

Liko smėlio kapas, šaltas, nebylus, Paliko skausmas širdyje gilus…

SKAITYTI

Jei dar įmanoma tave paguosti, Žinok, kad širdys mūsų gedi su tavim. Tik žmogui skausmą pažaboti, Surast ramybę, susitaikyt su lemtim.

SKAITYTI

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka… Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka.

SKAITYTI

Žmogus – tik žemės svečias, Ir turi jis sugrįžt namo. Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, Kuriuo negrįžta niekas atgalios.

SKAITYTI

Amžiams užsimerkė Tavo akys, Lūpos neprabils jau niekada. Liko tuštuma, liepsnelės žvakių Ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda.

SKAITYTI

Liko nuotraukos, rūbai, daiktai, Liko skausmas, širdis sužeista, O gyvent ir toliau privalai, Leidus laikui paguosti Tave.

SKAITYTI

Aš daugiau į namus nepareisiu, Nebelaužkit man duonos juodos. Valgau mirusių juodąjį vaisių, Jo man žemė pakankamai duos…

SKAITYTI

Išėjo… iš kur negrįžta niekas, Palikęs svajones, godas, namus. Visiems širdy gėla gili išlieka, Ir skausmas, kad daugiau Jo nebebus.

SKAITYTI

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų… Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy, Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.

SKAITYTI

Sekite mus facebook’e! :)