Pasakykit, žmonės, kodėl žemė tyli, Kai brangiausią žmogų atima iš mūs. Erškičiuotą kelią eitum šimtą mylių, Kad jisai pareitų vėlei į namus.

SKAITYTI

Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę, Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu. Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią, Prisikelti amžiams aš nebegaliu.

SKAITYTI

Netektis. O gal žvaigždė? Išsivedė brangiausią žmogų. Lemtis. O gal gyvenimas? Paliko begalinį skausmą.

SKAITYTI

Nebeišgirsit jau daugiau tėvelio balso, Tik paliks atminty jo žodžiai ištarti. Užgeso mielos akys, nusviro darbščios rankos, Ir paliko vien sielvartas širdy.

SKAITYTI

Nors drasko širdį skausmas, abejonės, Nepulk į neviltį – ji pragaištinga.

SKAITYTI

Jūs likote tarsi kažko netekę, O juk, tiesa – netekote tiek daug. Uždekite širdy dar vieną žvakę Ir atsitieskite skausme.

SKAITYTI

Visos mūsų maldos kasdieninės, Viešpatie, duok tėviškės dangaus. Tik tenai pailsusios krūtinės, Po visų kelionių atsigaus.

SKAITYTI

Nepareis, nesugrįž, nepabels į duris, Nors iš skausmo ir plyštų širdis. Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai, Tik sapne kai kada aplankys.

SKAITYTI

Pasakyk, saulele, kodėl žemė tyli, Kai brangiausią žmogų atima iš mūsų? Erškėčiuotą kelią eitum, Kad tiktai sugrįžtų vėlei į namus.

SKAITYTI

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, Tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius.

SKAITYTI

Sekite mus facebook’e! :)