Kai tyliai užmiega visi vaikai, Ir verias vartai sapnų karalystėn, Tyliai už lango jau girdisi štai Velykų bobutė iš toli atklysta. Neša ji tyliai didžiulius krepšius, Pilnus spalvotų margučių. Džiaugsis vaikai ryte kai pabus, Plos jie smarkiai katučių.
Ar jauti? Pro ūkanotą miglą liejasi rytmečio žara… Rausva palete dažo medžius ir žolę, nuo kurios nukritęs paskutinis rasos lašas, žėri deimanto spindesiu… Ar jauti? Vis aukščiau kyla saulė… Ar gera atsikėlus ryte matyti saulės spindulį kambaryje? Ne sniegą… Ne lietų… Ne niauktą dangų… Širdimi jauti tvyranti pavasario dvelksmą. Atbudo gamta, atbudo tikėjimas. Su tikėjimu […]