Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta… Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga. Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas. Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!
Mes ėjom ten kur vedė mus likimas… Tave aš pamilau, tik viena iš visų. O ką žada ateitis, to niekas dar nežino, Gal tikrai ne veltui suitikom, aš ir tu?
Velykų šviesų rytą linkiu tau daug draugų, Kiaušiniai lai ridenas ir mirga nuo spalvų. Gražių pavasario dienų, ramybės, meilės kupinų, Šį rytą palinkėt skubu ir bučinį skruostan nešu.
Kai varpai Velykų Ankstų rytą gaus, Vėl dievas malonėm Lai tave apgaubs. Džiaugsmas, meilė ir viltis Visada telydi, Atgimimo džiaugsmas Širdyje težydi!
Striksi zuikis takučiu Kiaušinį ridena. Aišku – net krizės metu Neblogai gyvena. Pasitaikė akmenukas Bumt! Sudužo kiaušinukas… Linkiu, kad tavo Velykos Būtų labiau pavykę!