Myliu Tave! Kaip žemė myli saulę… Dievinu Tave! Kaip žemė dievina lietų… Ilgiuos Taves. Kaip žmogus ilgisi žmogaus… Man trūksta Tavęs, Kaip kartais trūksta oro… Pasiilgstu Tavu akių, Kaip ir Tavo žvilgsnio… Tos šilumos, kurią vis jaučiu, Šalia būdama… :*
Šis žmogus vertas susimastymo… Nesakau, kad nerealus, juk mes visi realūs… Nesakau, kad fainas, per banalu.. Bet galiu pasakyti, kad tokių žmonių kaip jis randama retai… Nesakau, kad neklystantis – klysti žmogiška… Nesakau, kad ypatingas, nes ypatingi mes visi… Bet pažiūrėjus šiam žmogui į akis matosi, Kad jis kupinas gerumo ir supratimo… Nesakau kad angelas, […]
Meilė dažnai kelia stiprią baimę, Nes verčia žengti žingsnį pirmyn, Reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs, Pasitikėti kitu ir jam aukotis. Teks sumokėti už kiekvieną neištartą žodį, Už neįkūnytas glamones ir sutryptas svajas. Reikės atsiskaityti už baimingumą, jausmų šykštumą, Kurie kliudė mylėti. Už atsainumą ir puikybę, Kurie slopino polėkius. Teks atsakyti už negimusius bučinius, Už gerklėje […]
Jei reikėtų, atiduočiau savo akis Tau, Kad tik Tu matytum kasdienybės stebūklą. Jei reikėtų, atiduočiau savo rankas Tau, Kad tik Tu vėl galėtum ištiesti jas į saulę. Atiduočiau savo šypseną Tau, Kad tik vėl Tu šypsotumeis. Ir nesudvejočiau paaukodama širdį, Kad tik vėl Tu mylėtum… Parduočiau sielą, atiduočiau kūną, kad tik Tu galėtum gyventi…
