Kiek daug turiu tau pasakyti… tačiau tyliu, Kai nenorėčiau to aš pripažinti… tačiau tave labai myliu, Myliu kiekvieną tavo žingsnį… myliu ir piktą tavo žvilgsnį, Tikiu tavim.. atleidžiu tau ir pasiilgstu… jei tu suklysti… Aš nepykstu… tiesiog tave myliu.
Diena, Naktis… Daužosi mano širdis… Atrodo tuojau gali sustot… Baigti meilės giesmė grot… Bet taip nėra… Nes tu atgaivini ją… Savo nuostabių akių šviesa… Miela šypsena… Ir atvira širdim… Patikėk manim… Jeigu galėčiau… Tai savo širdutės teisme, Skirčiau tau bausmę iki gyvos galvos… Nes tik taip išvengčiau vienumos… Ir būtum mano Amžių Amžiams…
Stoviu laiptinėje, siena ištepliota rašalu. Kažkas parašė viršuje: “Meilė – tai ko ieškai ir nerandi…”. Žemiau smulkia rašysena kažkas parašė: “Meilės nėra, Yra tik jos laukimas…”. Idomi mintis. Bet yra idomesnė žemiau: “Meilė yra, jos tik reikia sulaukti, o jau poto…”. Dar žemiau kazkas viską pabraukė ir drebančia ranka parašė: “Kas poto..?” Išsiskyrimas ir nepakeliamas […]
Žinai, mes – kaip dvi žvaigždės, esančios per milijonus kilomerų nutolusios viena nuo kitos. Kurios nori būti kartu, bet negali. Jas skiria kilometrai. Tik vat mus skiria didžiulė, tiesiog milžiniška siena. Siena, kurioje mano skausmas ir ašaros, ilgesys bei noras. Noras būti kartu, mylėti ir džiaugtis…
Niekada neužmik nepasakęs – labos nakties, niekada neišeik prieš tai nepasakęs – sudie… Jei ant tavęs supyks, nenueik nuleidęs galvą, o iškėlęs ją – atsiprašyk… Niekada nesakyk – nenoriu tavęs matyti, o geriau ilgai žiūrėk į akis ir nieko nepasakęs nueik… Nebijok pasakyti ačiū – tėvams… Atsiprašau – draugams… Myliu tam, kurio pasiilgai… Juk šie […]
