Teisėjas kreipiasi į kaltinamąjį: – Ar prisipažįstate pavogęs arklį? Čigonas: – Pone teisėjau, kur jau ten… Aš juk ne vagis, kad vogčiau. – Papasakokite, kaip buvo. Einu pamiške, – lėtai dėsto čigonas. – matau, prie takelio guli virvagalis. Paimu tą virvagalį ir nešuosi. Žiūriu, atbėga žmonės ir rėkdami šaukia: „Vagis, vagis! Laikykite vagį!“ Apsidairau, kur […]
Archyvas | Tostai draugams RSS naujienos
Potvynis. Visi siaubo apimti. Žmonės griebiasi išvartų, lentgalių, kažkokių nuolaužų ir stengiasi pasiekti sausumą. Tik vienas senas žmogus sėdi sau ramus krėsle. – Greičiau bėk! – šaukia jam žmonės iš paskutinio pagalbon pasiųsto sunkvežimio. – Dievas man padės, – ramiai atsako senis ir net negalvoja pajudėti iš vietos. O potvynio vanduo vis kyla ir kyla. […]
Geležinkelio stotis. Būriuojasi žmonės norėdami sutikti savo artimuosius, pažįstamus. Traukinys sustoja. Iš vieno vagono išlipa senas žydas. Jį apspinta giminaičiai ir ima klausinėti: – Mielasis Abramai, kaip sekėsi kelionė? Kaip sveikata? Ar nepavargote? – Ui! Klausykite, aš taip blogai važiavau, taip blogai važiavau… Man davė labai blogą bilietą: aš visą laiką sėdėjau atbulinėje sėdynėje, o […]
Kartą žmogus kalbėjosi su skruzdėle. – Kodėl tavo tokia didelė galva? – stebėdamasis paklausė žmogus. – Todėl, kad esu protinga! – atsakė ji. – O kodėl toks mažas ir susmaugtas tavo pilviukas? – Kad tenkinuosi mažumėle maisto. – Ar tiesa, jog tu gali ištisus metus pramisti vienu kviečio grūdu? – Jeigu nieko nebeturiu daugiau, tai […]
Kartą gėrė vilkas, zuikis ir vėžlys. Begerdami, besilinksmindami pastebėjo, jog jau nebėra ko gerti. Reikia dar atnešti. Kuriam eiti? Nutarta pasiųsti vėžlį. Tas išėjo. Vilkas ir zuikis laukia, nesulaukia. – Gal pinigus pragėrė ir guli kur nors griovyje išvirtęs! – samprotauja laukiantieji. Šalimais pasigirsta vėžlio balsas: – Jeigu šaipysitės, tai visai neisiu! Pakelkime taures už […]
Gyveno pasaulyje Teisybė ir Melas. Visą laiką jie tarpusavy ginčijosi, kuris iš jų stipresnis, reikalingesnis žmonėms. Niekaip nesutardami, jie nusprendė pasiklausti pačių žmonių. Tiesa ėjo tiesiais ir plačiais keliais, o Melas kaišiojo nosį į visokius užkampius, pavojingus akligatvius. Ten, kur pasirodydavo Melas, žmonės kalbėjo netiesą, apgaudinėjo vieni kitus, ir visa tai darė linksmai, nerūpestingai. Ten, […]
Medžiotojas pagavo kurapką ir norėjo ją papjauti. Kurapka ėmė maldauti jos nepjauti, žadėti atvesti daug kitų kurapkų medžiotojui. Ir tada medžiotojas atsakė: – Geriau tu dabar mirsi nuo mano rankos, negu išduosi savo gentainius mirčiai. Taigi išgerkime už tai, kad išdavikus visada niekintų ne tik draugai, bet ir priešai.
Turguje stovi mažas berniukas su ožkos sūrio pintine ir šaukia: – Kam gero sūrio – čionai! Pas mane! Geras sūris! – Prisiek motina, kad tavo sūris iš tiesų geras, – sako pirkėjas. – Prisiekiu motina. Man pati senelė sakė: eik į turgų, parduok sūrį. Mums jis jau nebegeras, bet pardavimui tiks. Tad išgerkime už tiesą!
Pagavo keliauninkai kelyje kiškį, norėjo jį papjauti, bet vienas sako: – Vis tiek tuo mažu kiškeliu visi nepasisotinsim, tad geriau paleiskim jį, o kol grįšime jis paaugs, tada ir suvalgysim. Sutiko su juo kiti ir paleido kiškį. Po kiek laiko eina keliauninkai atgal, žiūri – asilas ganosi. Apsidžiaugė jie: kaip kiškis paaugo! Pagavo jį, papjovė, […]
Vieną pagarsėjusį pilietį aplanko senas pažįstamas. – Tikiuosi nesutrukdžiau?- pasakė jis šypsodamasis. – Nieko, nieko,- pasakė šeimininkas. – aš jau ir prieš tai blogai jaučiausi. Tačiau labai džiaugiausi, kad atvažiavai pas mane. Po tiek metų. Po tiek gyvenimo audrų… Ir sveikas, ir gyvas. Džiaugiuosi iš visos širdies. – Jeigu tikrai džiaugiesi, užmokėk taksistui, kuris mane […]
