Pakelkime taurę, kad šios Kalėdos ir Naujieji Metai būtų patys geriausi. Tegul šypsosi snaigės, tegul krinta mažos, nepastebimos snaigės…
Archyvas | Kalėdiniai tostai RSS naujienos
Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo kelią. Tarp tūkstancių ir milijonų kelių gyvenimas sujungė Jūsų kelius, kurie nuo šiol bus vienakrypčiai, lyg galinga gyvenimo upė. Plaukite ja laimingai, sukūrę savo simbolinį laivą. Vairuokite ji pasikeisdami, kad protingai išvengtumėte povandeniniu klastingų uolų, nuovargio ir kasdienybės. Pasistenkite, kad Jūsų laive skambėtų ne vien tik Jūsų balsai ir komandos, […]
Po sunkios darbo dienos ūkininko žmona ant stalo padėjo glėbį šieno ir pakvietė vakarieniauti. Namiškiai nustebę ir pasipiktinę paklausė, ar ji neišprotėjusi. Šeimininkė atsakė: – Visiškai ne! Iš kur gi aš galėjau žinoti, kad jūs atkreipsite dėmesį į tai. Aš verdu, gaminu pietus, vakarienę, pusryčius jau dvidešimt metų. Per tą laiką negirdėjau jūsų patvirtinimo, kad […]
Uzbekas vedė našlę. Po vestuvių žmona atidarė skrynią ir parodė savo brangenybes. Paskui iš skrynios kampo ištraukė keletą naktinių kepuraičių. – Kam jų tiek daug? – nustebo jaunikis. – Tai mano buvusių vyrų kepuraitės, – paaiškino ji. – Nė vienas iš jų nesulaukė nė dviejų vedybinio gyvenimo metų: jie mirė. Tai išgirdęs jaunuolis nusitraukė nuo […]
Tai atsitiko Brazilijoje, kai šalį valdė karalius. Raitelis nušoko nuo putoto žirgo ir įpuolė į karaliaus rūmus. Jis bėgo per didžiules sales. – Kur jūs? – užkirto jam kelią durininkas, stovįs prie valgomojo. – Leiskite pas karalių! Labai svarbus pranešimas! Tai lemia gyvybę ar mirtį! – Labai apgailestauju, kapitone, – griežtai pasakė rūmininkas. – Jo […]
Keturios žvakės ramiai degė ir pamažu tirpo. Buvo taip tylu, kad girdėjosi, kaip jos kalba. Pirmoji pasakė: – Aš esu ramybė. Deja, žmonės nemoka manęs išsaugoti. Manau, kad man nelieka nieko kito, tik užgesti… Ir šios žvakės liepsnelė užgęso. Antroji pasakė: – Aš esu tikėjimas. Deja, esu niekam nereikalinga. Žmonės nenori nieko apie mane žinoti, […]
