Gerkime gyvenimą kaip taurų vyną, Gerkim iš pačių gražiausių taurių – Niekam Laikas metų negrąžina, Kad galėtum viską vėl pradėt iš naujo. Pakelkim taures už gyvenimą!
Te sekundės Jūsų nušvinta minčių aušroje, Te minutės nubėga svajonių takais. Tegu valandos Jūsų ištirpsta vilties ugnyje, Tegu dienos nušvinta laimės žiburiais. Te savaitės Jūsų klega su brangiais draugais, Tegu mėnesiai prabyla permainų balsais. Tegu metai Jūsų kvepia pergalių žiedais, Te gyvenimas lyg knygoj susirašo sakiniais – Nuoširdžiais, prasmingais ir darniais…
Su metais pajuntame gyvenimo kainą, Su metais jausmai užsigrūdina. Juk, būna, pavasarį šalnos užeina, Ir būna pavasaris rudenį. Kad nuramint gyvenimui širdį, Išsaugot liepsnojančią jauną, Ir meilė, kaip saulė sušildo, Tos šalnos rudens neužgauna. Su metais ir vingiai kely išsiskiria, Širdis ir jausmai užsigrūdina. Todėl nešk savo pavasarį šviesų, Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.
Skubėdami prarandam ir išmėtom, Ir nepamatom skrisdami dvasia Nei uogos, sirpstančios iš lėto, Nei skausmo gero draugo akyse. Tiktai paskui, kada jau visko turim, Jau sendami, pajuntame staiga. Į pačią širdį priekaištą ar dūrį, Užlieja juodo išgąsčio banga. Kad mes visai be reikalo skubėjom, Kad nardėm tarp beprasmių reikalų. Kažką svarbaus praleidom ir praėjom, Ir […]
Gyveni ir mokaisi kas dieną, Bet gyvent nemoki ir gana. Dvelkia, dvelkia mėnesiena, Be naudos sudužusi diena. O gyventi duota mums tik kartą, Tiktais kartą perdega širdis. Pažiūrėsi, jau ruduo už vartų, Jau už lango nyksta praeitis. Neatleis dienų, kurias su vėjais, Prašvaistei be atgarsio kely. Ar ošei lyg gluosnis apdulkėjęs, Apie mažą laimę nuošaly.