(po penkerių bendro gyvenimo metų) Lietuviškų miškų didingas medis Palinkęs tarsi melstųsi jis Jums. Jėgų iš jo įgavę — dangun kelsis Ir ąžuolų galia šeimoj nubus. Turėti laimę — tai lyg auginti medį: Vaikuos, šeimoj ir savyje — Ir išugdyti ąžuolinę šerdį Plačioj šakotoj gentyje. Tad su Medinėmis šeimos vestuvėm — Tvirtom lyg miškas sutuoktuvėm!
Pabūkim greta, kaip medžiai Supynę rankas, kaip šakas. Viršunėm bežvelgiantys šiandien, Naktim į šviesiąsias žvaigždes. Pabūkim arti, kaip laivai du Prieš plaukiant į jūrą neramią, Du žmonės, maži du taškeliai Didžiąjam būties okeane. Pabūkime lemčiai dėkingi Už šitą akimirką šviesią. Pabūkim, kol lemta mums būti Pabūkim, kol gera mums dviese.
Pavasaris, ruduo – jūs visada drauge, Žiema ar vasara – jūs visada šalia. Ir šventės, ir draugai – jūs visada kartu, Nelaimės ar vargai, petys petin abu. Už šypseną – šypsniu, už šilumą – žodžiu, Už klaidą – švelnumu, ir taip ratu, ratu. Iš metų į metus gyvenimo keliu, Važiuokit dar ilgai su meile ir […]