Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Kartais nežinau kodėl, bet tavęs labai pasiilgstu. Pasiilgstu tavo šiltų rankų prisilietimo, Nuo kurių per kūną bėgioja šimtai virpuliukų… Pasiilgstu tavo karštų bučinių, Nuo kurių suvirpa mano širdelė. Pasiilgstu tavo šilto žvilgsnio žiurinčio man į akis. Pasiilgstu tavo meilių žodžių, bei tavo žavios šypsenos…

Myliu tave, myliu labai, Mylėk mane, ir bus gerai…

Atradau naują jausmą… Gal meilę, gal skausmą? Nenoriu būt viena… Noriu prisimint tave. Kai buvome mes kartu… Tarp ąžuolų didžių. Kaip džiaugėmės kartu, Kai skausmą iškęsdavome kartu. Ar prisimeni tai, Kaip pykdavomės dažnai? Tada norėjau atsiskirti, Numirti… Bet susitaikę mes abu, Eidavome pirkt ledų, Nenoriu prarast tavęs, Nenoriu būt vieną,- Sakydavau aš tyliai, O tu […]

Tikram idealistui širdis nurodo ką reikėtų daryti, o protas pataria kaip tai padaryti.

Daug buvo tų, kuriuos mylėt galėjau, Bet neišdegė širdies aistra. Ir dar kartą pastebėjau, Kad tokių kaip Tu daugiau nėra.

Kiekvieną naktį sapne aš matau tik Tave, Tavo rankos švelniai apkabina mane. Alsuoji į veidą ir tyliai snabždi, kad nori būti su manimi. Kaip būna gera, kai tai sakai, gaila, kad tikrovėj to nedarai…

Aš kaip rūkas… Tu nežinai kada pakilsiu, Kada nusileisiu… Kada pajausi, kada pramiegosi… Bet tu visada jauti, kad aš esu šalia.

Net jei mus tūkstančiai mylių skirtų, Džiaugiuosi, kad tave pažįstu. Nes žmogų kaip tu pamiršt sudėtinga, Galbūt dėl to, kad esi kažkuo ypatingas…

Pražydo, pasklido žiedai po laukus, Ir pievas išpynė margai. Aš skinsiu, tau pinsiu rausvus vainikus, Žydėsi, kaip žydi laukai!

Vienintelio dalyko žmogus neįstengia pakeisti, pagerinti ir reformuoti – kaip tik to, kas jame didingiausia – meilės. Ji buvo pradžioje bus ir pabaigoje, gimė su pirmuoįu žmogiškosios širdies tvinksniu, išnyks su paskutiniu paskutiniojo žmogaus atodūsiu…