Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Juos regime, kada ramu ir saulė žiba, O kad galečiau aš tikėt, neabejoti, Jog mylimas esu, nereikia man bijoti Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau, Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą.

Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau laiminga… Tik vieno žodžio. Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau turtinga… Tik vieno skaičiaus. Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau negyva… Tik vieno žingsnio. Man tiek nedaug tereikia, kad galėčiau mylėti… Tik vieno žvilgsnio…

Ar žinai kas yra gražu ? Gražu, kai lietus tyliai leidžiasi ir palietęs tavo pečius, slenka žemyn. Gražu, kai pirmi saulės spinduliai perskverbia tavo kūna. Gražu, kai vos tik gimęs vaikas atmerkia akis. Gražu, kai visą naktį atsigulęs žiūri į žvaigždes. Gražu, kai PABUČIUOJI MYLIMAS LŪPAS. Gražu, kai DRAUGAI PASITINKA IŠSKĖSTOMIS RANKOMIS. Gražu, kai JAUTIESI […]

Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių Vieną pačią ryškiausią. Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų Vieną pačią saldžiausią. Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių Vieną patį karščiausią. Linkiu Tau iš tūkstančio naktų Vieną pačią ilgiausią.

Naktis! Sidabro į marias pripylė Lyg pat akiračio Mėnulio takas. Kaip jūros bangos tavo žodžiai Ir mano širdis mėnesienoj plakas. Aš juos renku, aš noriu juos atminti, Tegul jie mano būtyje gyvena. Juk tu gali išeit, kitiems juos išdalint, Gal ir niekados nebusi mano. Man šie žodžiai liks, aš jais tikėsiu, Juose keistų iliuzijų ieškosiu. […]

Rodos visko užtenka pasauly: tyro oro, giedro dangaus, vandenynų plačių, skaisčios saulės… Tik maža mums vieno žmogaus, mums maža vienų šiltų rankų, vieno žvilgsnio ir lūpų tylių. Mums mažoka širdies, kuri virpa, kad ištartų žodį myliu… Mums mažoka gaivaus vieno šypsnio, vieno vakaro meilei suprast… Meilei būtinas kitas žmogus, nes be meiles nublanksta: saulė, oras, […]

Su gandrais ir su lapais kartu Išėjai tu tada išėjai. Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia Nežinau, kur ieškoti tavęs. Ir paklausiau aš tyliai gandrų Ir paklausiau aš tyliai klevų. Gal matė gandrai, gal regėjo klevai Vėlų rudenį, kai tu išėjai. Ir atsakė man tyliai gandrai, Sušlamėjo man tyliai klevai. Juk jinai taip arti, juk ji […]

Prabėgs vaikystė ir jaunystė, Pralėks ir metai mūs jauni, Bet mes ilgam išliksim dviese, Ir nepaliksim praeity. Prabėgs pavasariai saulėti Ir vasaros žydės baltai. Pralėks ir rudenys audringi. Žiemužė mus apklos šiltai. Tegul tik šviesios ramios svajos Te lanko mus, kol mes šalia.

Nebijok žaizdų – jos užgyja, Nebijok skausmų – jie praeina, Nebijok mirties – ji neišvengiama, Nebijok meilės – ji būtina. Netgi usnys žydi ir kvepia Patikėk moku būt gera. Susapnuok mane švelnią ir gražią Gal tokios ir tikrovėj nėra. Netgi akmenis lietus pratašo Aš stipri ir kantri, patikėk… Ir išsaugok gerumo nors lašą, O tada […]

Kodėl sunku ištarti MYLIU, kai tai savy jauti? Kodėl laimė nusigręžia, kai ji jau taip arti? Kodėl pasaka pasibaigia knygos vydury? Ir palieka gilų randą kažkieno širdy… Kodėl pradėt užtenka tik akių kontakto, O užbaigt sunku, kai nerandi išeiti rakto?