Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Pažadinus, tai kas buvo užmigdyta. Pažvelgus, kai vėl viskas nušvinta. Pagalvoji, ar yra pasaulyje geresnis draugas už Tave. Nusijuoki, supratęs, kad tokio kaip Tu tikrai nėra. Nes tiek daug nuostabumo būna retame kūne.

Kai matau Tave – tu mano saulė danguje, Tik prieik prie manęs – nepaliksiu Tavęs. Mano angelas Tu, be kurio nebegaliu, Būsiu Tavo žvaigžde, šviesiu Tau danguje.

Įsivaizduok saulę, be šviesos… man tai Tavo veidas be šypsenos. Įsivaizduok mėnėsį lietaus… tai Tavo ašara mano delnuos. Įsivaizduok dangų, be žvaigždžių… tai Tavo liūdesio pilni jausmai. Įsivaizduok, mane, be Tavęs… ir šalia niūrų pasaulį. Gerai, kad Tu tą niūrumą blaškai.

Visi tavęs klauso kai tu kalbi, bet tik draugai tave girdi. Geriausi draugai tave girdi net jei tu nekalbi. Neliūdėk, nes niekad nežinai kas gali įsimylėti tavo šypseną. Užtenka minutės, kad žmogaus nekęstum. Užtenka valandos, kad žmogų pamėgtum. Užtenka dienos, kad žmogų įsimylėtum. Prireikia viso gyvenimo, kad žmogų pamirštum. Pasitikėjimas nutiesia kelią atvirumui. Draugai gali […]

Aš žinau, tu žodžio nepratarsi, Nepaduosi rankos išdidus… Vien tik akys pasakys be garso Pyksti, džiaugiesi, ar sunku. Tu neprimeni man to, kas jau praėjo Ir neliesk užgijusių žaizdų, Ir aš ir tu ilgai dėl to kentėjom, Jei šiandien liūdna tau, tai man sunku.

Pažadink mane, net giliam sapne. Apkabink mane, pabudęs ryte. Pasidalink jausmais, vėsiais vakarais. Būk šalia, su sava svaja.

Bučinys – tai dangiškas nektaras! Lyg ugnis, naikinaiti, baisi, Lyg dvi stygos užgautos gitaros, Susijungę džiaugsmo skambesy.

Blogai, kai mylimas nemyli, Blogai, kai myli per karštai. Nors blogiausiai kada tyli, Tada ar myli nežinai.

Mes tokie maži, o norime būti daugiau, negu galime… Stengemės, būti gerais, o to gerumo niekas neįvertina… Mylim, bet nesam mylimi… Suprantam, bet nesam suprasti… Kenčiam, nors niekas to nenori… Bet mylim, pasitikim ir žinom, kad kažkur šalia yra žmogus, Kuriam reikia tų mažų žmogeliukų, kad jie nekentėtų ir nedarytų to ką daro, kad suprastų […]