Tu didžiausia pagarba galiu kreiptis į Tave. Su didžiausiu pasitikėjimu galiu ateiti pagalbos, patarimo ar užtarimo. Su didžiausia viltimi galiu išlieti Tau savo svajones ir džiaugsmus. Žinau, jog visuomet būsiu suprasta, sulauksiu paramos bet kokiuose savo veiksmuose. Tavo šventėje su pasididžiavimu kalbu apie tai visiems girdint ir noriu, kad žinotum, jog labai branginu mūsų nuostabų […]
Linkiu Tau daug draugų, tačiau nė vienas Jų nepakeis manęs. Aš esu ištikimiausias Tau žmogus. Linkiu Tau daug artimų, tačiau niekas negali būti artimesnis už mane. Juk mes vienos giminės dukros. Linkiu Tau daug geradėjų, tačiau gėris, kurį galiu padovanoti, visuomet bus didžiausias. Daugybę metų mus siejo tai, kas sieja artimiausius brolius ir seseris. Svajočiau […]
Tik vieną kartą metuos šventė, Kuomet susirenkam visi. Bet norisi mums taip gyventi, Kad jaustumės ne vieniši. Gyvenimas balnojo žirgus — Palikome senus namus… Bet vis dažniau širdis suvirpa Sugrįžus pas brangius Tėvus. Visus mus sieja vienas kraujas — Gyvybės saitai amžini… Seneliai šaukti nesiliauja, Tetų ir Dėdžių mes širdy. Mūs Mamos — Seserys gražuolės, […]
Būk labai laiminga tarsi paukštė — Lai svajonė skrenda Tavo mintimis. Ir gyvendama pasieksi laisvės aukštį, Kokį dovanos galingoji lemtis. Kaip gerai — mus sieja giminystės kraujas — Mes dalijamės bendrais darbais, džiaugsmais. Kaip gerai! — dalintis laime nesiliaujam, Ir todėl mums, pussesere, taip gerai!
Svajingai žvelgiu į Tavo akis tarsi į žvaigždėtą visatą ir skrieju su Tavimi į pasiekimų erdves, laikydama Tave už rankos. Kažin, ar Tau reikia mano patarimų, tačiau visuomet jaučiu šilumą, sujungiančią mūsų delnus ir nunešančią į sėkmės kalnus. Su Tavimi už parankės keliaučiau į tolimiausias keliones. Pasitikėčiau Tavo tvirtybe ir stiprumu, galia ir valia. Su […]
Sveikinu Tave, mieloji Žmona, Bet didžiausia šventė man pačiam, Kad turiu Tave aš tokią, Jog neleidai būt perdaug laisvam. Aš myliu Tave, brangioji Žmona, Ir už nuodėmes, prašau atleisk. Branginu Tave, manoji ponia, O už praeitį daugiau neteisk. Tad priimki mano puokštę rožių, Nes aš vyras ir man trūksta žodžių.
Esi ta vienintelė moteris, kurios man reikia kasdienybėje ir šventėse, kurios reikia man ir mūsų vaikams. Myliu Tave, brangi mano Žmonele. Gerbiu ir tausoju Tave, kad visą gyvenimą nereikėtų gražesnės gėlės namams už žydinčią Tavąją širdį. … man reikia tik Tavo rankomis pagamintų pietų, pusryčių ir vakarienės… Tu vienintelė taip skaniai gamini. … man reikia […]